5 patarimai, kaip pasirūpinti savimi ekstremaliomis sąlygomis
Arnoldas Pikžirnis pasakoja, jog civilinė sauga yra asmeninė atsakomybė, nuotr. iš asm. albumo
Kadangi Vilniuje veikia tik 3 garsinės sirenos, turinčios gyventojus įspėti apie pavojų, o civilinę saugą dažnas mūsų deklaruojame raitydami parašą prie „susipažinau“ specialioje knygoje, Arnoldas Pikžirnis, buvęs „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas pasakoja, ką kiekvienas pilietis iš tiesų žinoti turi ir būti pagalvojęs, jei kiltų pavojus. „Civilinė sauga pirmiausia reiškia įgūdžius, o ne supermeną, gelbėjantį tave pro langą“, – teigia Arnoldas.
Arnoldas Pikžirnis ir Simonas Valadkevičius „Kurk Lietuvai“ rotacijos metu Vidaus reikalų ministerijoje gerino civilinės saugos situaciją Lietuvoje. Konstantino Sulmano nuotr.
– Arnoldai, kodėl Lietuvoje civilinė sauga reikalauja pokyčių?
– Aš ir kolega Simonas Valadkevičius, grįžę į Lietuvą po mokslų Anglijoje, pamatėme, kad lyginant dvi šalis skirtumai yra akivaizdūs, o dar ir dėl esančios geopolitinės situacijos bei globalių neramumų tapo aišku, kad civilinė sauga Lietuvoje yra ta sritis, kurioje mums tikrai reikia pasitempti.
– Paprastų žmonių kalba, kas yra civilinė sauga ir ką kiekvienas turime žinoti?
– Visų pirma, tai gebėjimas pasirūpinti savimi ir artimaisiais kilus ekstremalioms situacijoms. Tai, be kita ko, tam tikro veiksmų plano susidėliojimas galvoje, remiantis logika „o kas, jei…?“ Todėl, svarbūs ne tiek žinotini faktai, o mąstymo logika bei psichologinis pasirengimas susiduriant su netikėtinomis ir pavojingomis situacijomis.
VRM bukletas
– Kokie dalykai jums labiausiai kėlė nerimą?
– Na, pirmiausia faktas, kad Vilniuje, sostinėje, veikia tik 3 garsinės sirenos, kurios turėtų įspėti gyventojus pavojaus atveju, kai tuo tarpu Kaune veikiančių sirenų yra 83. Kitas dalykas – apie civilinę saugą ir kaip elgtis ekstremaliose situacijoje, gyventojai galėjo sužinoti iš 100 puslapių knygutės, kurią kažin ar daug žmonių laisvalaikiu perskaitė.
Žinoma, tai didelis darbas, bet civilinė sauga turi būti lengvai perprantama ir aiški – gyventojams svarbiausi penki pirmieji žingsniai, kurie padėtų apsisaugoti save ir savo artimuosius. Nors dokumentuose įtvirtinta, jog mokiniai su civiline sauga susipažįsta mokykloje, o darbuotojai – darbo vietoje, daugeliu atveju tai tik popierinės deklaracijos, vargu, ar padedančios žmonėms tikro pavojaus metu.
Na, galiausiai – požiūrio skirtumai: valstybė tiki, kad civilinė sauga yra didele dalimi priklausoma nuo piliečių, kai tuo tarpu Lietuvos žmonės tiki, jog viskuo pasirūpins valstybė. Reikia aiškesnio susikalbėjimo ir jo reikia greitai – ne rytoj, ne poryt, o šiandien.
– O kodėl Vilniuje veikia tik 3 sirenos?
– Ši problema Vilniuje kyla dėl teisinių kliūčių: kasmet lėšos sirenų sistemai yra skiriamos, tačiau dėl vienų ar kitų vidinių problemų negali būti panaudojamos, todėl grąžinami į biudžetą. O problema lieka metai iš metų. Klausimas savivaldybei – ko dar reikia, kad būtų sprendimas?
Arnoldas Pikžirnis, Konstantino Sulmano nuotr.
– Tai kokius sprendimus pasiūlėte spręsdami civilinės saugos problemą Lietuvoje?
– Pirmiausia, pažiūrėję į JAV, Singapūro, Naujosios Zelandijos ar Europos valstybių pavyzdžius supratome, kad prioritetu turi būti informacijos prieinamumas, glaustumas ir aiškumas. Taigi, parengėme ir išleidome informacinius bukletus žmonėms, ką jie turi žinoti ekstremalių situacijų atvejais.
Taip pat, pašalinome perteklines grandis sistemoje: jei anksčiau strateginiame objekte įvykus problemai, jie turėjo skambinti į Priešgaisrinės apsaugos tarnybą, jog gyventojai būtų informuoti apie esamą ar galimą pavojų, dabar pati institucija turės teisę pati paskelbti piliečiams apie kylančią grėsmę. Taip sutaupome laiko, kuris ekstremaliose situacijose dažniausiai būna lemiamas kriterijus.
Kitas dalykas – suvienodinome laiką, kada vyksta garsiniai sistemų patikrinimai, nes iki šios jos vykdavo besikeičiančiomis datomis. Taip pat greitai Lietuvoje turėtų atsirasti tinklalapis LT72.lt, talpinantis visą gyventojams aktualią informaciją apie civilinę saugą, kuri didele dalimi remiasi jų sugebėjimų savimi rūpintis.
– O ką reiškia 72?
Arnoldas Pikžirnis, Donato Stankevičiaus nuotr.
– 72 reiškia 72 valandas, kurios pagal tarptautinę praktiką yra reikalingos tam, kad valstybė galėtų persiorientuoti ir susistyguoti procesus, kaip veikti ištikus ekstremaliomis sąlygomis. Per šį laiką piliečiai turi žinoti, kaip gali pasirūpinti savimi ir artimaisiais. Žinoma, galimi atvejai, kad valstybės mechanizmai suveiks per tris, penkias ar penkiolika valandų, visgi, 3 paros laikomos maksimaliu pagalbos laukimo terminu.
– Kokios būtų tavo rekomendacijos arba ką turėtume žinoti kiekvienas iš mūsų?
1. Pažink savo aplinką: kokios valstybinės įstaigos yra netoli, į kurias kreiptumeisi nelaimės atveju
2. Ar turi pakankamai atsargų? Sąrašas pateikiamas čia
VRM bukletas
3. Jei neveiktų komunikacijos ar nebūtų elektros, pagalvok, ar žinai, kokius daiktus pasiimtum palikdamas namus, kur jie sudėti, kaip apie nelaimę praneštum savo artimiesiems
VRM bukletas
4. Pasitikrink savo savivaldybės puslapyje, kokie yra kolektyvinės apsaugos statiniai, kurie iš jų yra arčiausiai tavęs, kur galėtum kreiptis esant pavojui
5. Jei kyla klausimų, žinok, kad visada juos gali užduoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ar vietos savivaldybės civilinės saugos skyriui.
VRM bukletas
Naudingos nuorodos:
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Civilinė sauga: mokomieji filmai
Krašto apsaugos ministerijos leidinys „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“
Giedrė Simanauskaitė
-
- Arnoldas Pikžirnis, Konstantino Sulmano nuotr.
-
- Arnoldas Pikžirnis pasakoja, jog civilinė sauga yra asmeninė atsakomybė, nuotr. iš asm. albumo
-
- Arnoldas Pikžirnis ir Simonas Valadkevičius „Kurk Lietuvai“ rotacijos metu Vidaus reikalų ministerijoje gerino civilinės saugos situaciją Lietuvoje. Konstantino Sulmano nuotr.
-
- Arnoldas Pikžirnis, Donato Stankevičiaus nuotr.
-
- VRM bukletas
-
- VRM bukletas
-
- VRM bukletas
-
- VRM bukletas
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “5 patarimai, kaip pasirūpinti savimi ekstremaliomis sąlygomis”
[…] Tinklaraščio autorė Giedrė Simanauskaitė kalbins civilinės saugos projektą kuravusį Arnoldą, kuris pateiks patarimus, kaip pasirūpinti savimi ekstremaliomis sąlygomis. […]
PatinkaPatinka