Terorizmo šešėlis Europoje

Žinios, apie teroristinius aktus užklumpa netikėtai. Kas kartą sujaudina žmonių pasakojimai apie išgyventas emocijas, išgąstį ir tą žiaurumo neišvengiamybę. Pastaruoju metu suaktyvėjusios pavienės teroristinės atakos krečia didžiąsias Europos valstybes. Europos Sąjunga yra parengusi „Kovos su terorizmu strategiją“, kurioje pagrindiniai elementai – užkirsti kelią žmonėms tapti teroristais, didinti visuomenių apsaugą bei bendradarbiauti tarptautiniu lygiu ir kuo efektyviau valdyti kylančias krizes.  Lietuvoje terorizmo grėsmės rodikliai itin žemi, daugiau veikiame tarptautiniame lygmenyje padėdami įgyvendinti ES parengtas strategijas.

Pokalbis su VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanu Algiu Krupavičiumi apie terorizmo šešėlį Europoje bei grėsmes Lietuvoje.

RE1235931Terorizmo grėsmė. Lietuvoje ji tejaudina 1%. Kodėl taip yra? 

Atsakymas, kodėl tai rūpi labai mažam procentui, yra labai paprastas – realiai čia ir dabar su terorizmu gyvai nesame susidūrę, į terorizmą žiūrime per televizijos ekraną, per žiniasklaidą, interneto puslapius. Galime tik pasidžiaugti, kad su realiais terorizmo faktais Lietuvoje neteko susidurti.

Būtent todėl žmonės Lietuvoje negalvoja apie realias grėsmes?

Taip, kadangi jos yra toli, ne čia, galimybė kad kada nors ateis čia yra labai maža. Tačiau tos grėsmės gali kilti netikėtai ir absoliučiai neprognozuojamai, sakyčiau kad nuvertinti jų nereikėtų.

Ar terorizmo grėsmė į Europą atneša baimę, pyktį, ar ką kitą? 

Terorizmo grėsmė į Europos visuomenes pirmiausia atneša baimės, neužtikrintumo ir nežinomybės jausmą. Antras dalykas, visuomenė gali susipriešinti tam tikrų grupių atžvilgiu – ar religinių, tautinių ar pagal kokį kitą požymį. Tų žmonių, kurie ėmėsi teroristinių veiksmų, savybės gali būti apibendrintos, tuomet visuomenė gali atstumti tas savybes atitinkančias grupes. Po teroristinių išpuolių tų baimių ir neigiamų reakcijų tikrai padidėja. Pavyzdžiui, nepasitikėjimas žmonėmis, savo išvaizda panašiais į išeivius iš vidurinių rytų, toliau be abejo islamas, kaip religija, yra vienas reiškinių, dėl kurių yra daug diskutuojama, jaučiamas tam tikras visuomenės susipriešinimas šios religijos atžvilgiu.

Kokios priemonės Europoje mažintų teroristinių atakų skaičius?

Pirmiausia turi dirbti saugumą užtikrinančios tarnybos. Šiuolaikinis terorizmas yra gerokai neprognozuojamas, ta terorizmo rūšis, kuri yra neorganizuota, kur veikia pavieniai asmenys, kurių veiksmai yra labai sunkiai atpažįstami, jų prevencija yra labai menkai įmanoma. Jei teroristai veikia tinkle, grupėse – paprastai saugumo tarnybos vienaip ar kitaip sugeba tokius galimus incidentus prevenciškai aptikti ir užkirsti jiems kelią, o būtent atpažinti pavienio terorizmo atvejus ir užkirsti jiems kelią yra labai mažai tikimybės. Antras dalykas, kuris yra svarbus – reikia kritiškai svarstyti apie terorizmo priežastis. Ne ieškoti kaltės potencialiuose ar realiuose teroristuose, o bandyti išsiaiškinti kas mūsų visuomenėse yra negerai, kodėl atsiranda žmonės linkę į kraštutinius veiksmus, pačių visuomenių viduje. Labai dažnai Europoje mes matome pavyzdžius, kuomet piliečiai, gimę, augę, mokęsi tose visuomenėse pasirenka kraštutinius veiksmus. Dažnai jie būna patekę į socialiai atstumtųjų grupes, dėl to  matyt yra kalčių pačiose visuomenėse, valdžios institucijose. Kodėl atsiranda teroristiniai išpuoliai, priežasčių ko gero reikėtų ieškoti platesniame kontekste, negu kartais mes apžvelgiame. Dažniausias atsakymas yra kad terorizmo priežastis yra nepasitenkinimas, religinė ar kokia nors kitokia indoktrinacija, bet tie atsakymai nėra tokie savaime suprantami ir pakankamai įtikinantys, bent jau ne visais atvejais.

Kaip manote, ar pastarieji teroristiniai įvykiai Londone turės įtakos Britanijos pozicijai derybose dėl pasitraukimo iš ES?

Breksito prasme? Ne, tikrai nebus veiksnys vienokiam ar kitokiam Breksito scenarijui. Aš manau vienas aspektas gali būti svarbus, kad nepaisant Breksito, vis vien Jungtinė Karalystė kartu su Europa dalyvaus prevencijos veiksmuose. Ne tik šiandien, bet ir tikrai pakankamai tolimoje perspektyvoje. Šiuo požiūriu tokie išpuoliai paskatina visuomenes ir politikus susitelkti ir ieškoti bendrų sprendimų.

Kaip vertintumėte Lietuvos pasiruošimą užkirsti kelią teroristinėms atakoms?

Labai sunku spręsti. Kartais atrodo kad mūsų tarnybos yra veikiančios efektyviai, kitą kartą, kai turime pagalbos telefoną 112 ir juo bandoma kreiptis ir spręsti kitokias situacijas, kai atskiri žmonės patenka į nelaimes, tai pasirodo kad tarnybos nesuranda gerų atsakymų ir sprendimų.

Galime džiaugtis žema terorizmo grėsme savo krašte, tačiau tuo pat metu turėtume išlikti budrūs ir kartu diskutuoti apie terorizmo priežastis – kaip visuomenė gali padėti jos nariams nesirinkti radikalaus kelio? Kiekvieno piliečio pozicija svarbi norint visuomenėje sukurti sąlygas, kuriomis būtų patenkintos įvairios grupės, o individai nesijaustų izoliuoti ar atstumti. Dialogas tarp valstybių padeda piliečiams jaustis saugesniems, taip pat tvirti ir aiškūs pareiškimai apie kovos su terorizmu strategijos įgyvendinimą. Europa turi įvairių spręstinų klausimų ir terorizmas turėtų būti vienas iš prioritetinių, kad saugumas taptų ne išimtinių valstybių privilegija, o visų šalių kasdienybe.

Aurelija Prašmuntaitė

Nuotraukos – „Pixabay“, Vytauto Didžiojo Universitetas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: