Daržas, nauji draugai ir „Erasmus“
Pexels.com nuotr.
„Jau trečius metus padedame norintiems sodininkauti surasti daržus ir užsiauginti savo derlių!“, ─ skelbia socialinio verslo iniciatyva „Coolūkis“. Šios iniciatyvos autorė Ieva Česnulaitytė sako, kad žmonės vis labiau pradeda pasitikėti ir leisti kitiems dirbti savo žemę.
„Coolūkis“ – vienas iš projektų, dalyvavusių socialinio verslo akseleratoriaus „Socifaction“ programoje.
Padedami „Erasmus“ „Socifaction“ kūrėjai galėjo pasikviesti ekspertus iš Didžiosios Britanijos, kurie dirbo su komandomis iš Lietuvos ir Latvijos stiprinant ir rengiant planus, kaip įgyvendinti jų socialinio verslo idėjas. Taip pat programos dalyviai turėjo galimybę keliauti ir semtis patirties iš sėkmingai jau ne vienerius metus veikiančių socialinių verslų Anglijoje.
Europos Komisija jau 2011 metais ėmėsi socialinio verslo skatinimo iniciatyvos, sukūrė planą, kaip būtų skatinamas socialinis verslas Europoje. Vienas iš pagrindinių veiksmų – programų, tokių kaip „Erasmus+“ plėtra ir supažindinimas su įvairiais įrankiais, kuriais gali pasinaudoti jauni verslininkai.
Nuo šios iniciatyvos prasidėjo socialinio verslo plėtra bei atsivėrė naujos galimybės plačiau panaudoti „Erasmus+“ teikiamas galimybes. Apie šių galimybių naudą tinklaraštis Euroblogas.lt kalbina Nacionalinio socialinės integracijos instituto vadovę Moniką Juknienę.
Monika Juknienė, nuotr. iš asm. albumo
– Iš ko kilo „Socifaction“ programa ir kokia ji yra šiandien?
– Pirminė idėja kilo 2014 m. kuomet „Erasmus“ paskelbė strateginių partnerysčių konkursą. Kartu su komanda jau kurį laiką kryptingai dirbome socialinio verslo srityje, supažindindami visuomenę su šia sąvoka ir siekdami didesnio matomumo, organizavome socialinio verslo forumą, kūrėme politinę aplinką šioje srityje. Susilaukdavome daug užklausų iš jaunų žmonių, kurie norėjo užsiimti tokia veikla, tačiau jiems trūko „know-how“, pačio žmonių tinklo, platformos, kuri padėtų idėjoms greičiau vystytis.
Tuo metu atsiradęs „Erasmus+“ kvietimas kurti ilgalaikes programas, naudotis ne vien vienkartiniais mokymų mainais, tapo pradžia – startavo pirmasis socialinio verslo akseleratorius Lietuvoje. Nuo to laiko „Socifaction“ programoje dalyvavo apie 120 jaunų žmonių, 60 skirtingų verslo iniciatyvų. Ši programa padėjo sudaryti stiprius tinklus, sustiprino organizacijas partneres, padėjo žmonėms susirasti partnerių, stiprinti asmenines kompetencijas.
Toliau ši programa pasuko dirbti su regionais – naudojant socialinio verslo modelį stengiamasi padėti regionų bendruomenėms spręsti jų aplinkoje esančias problemas.
Dabar mes dirbame su vietos savivaldomis, stengiamės integruoti geras patirtis į šveitimo sistemą – socialinio verslo mokome 50 Lietuvos mokyklų.
– Kuo „Erasmus“ prisidėjo prie šios programos sudarymo, stiprinimo?
– Turėjome užsienio partnerius iš Latvijos ir Anglijos. Bendravimas su partneriais padėjo sukonstruoti tokį ekspertinį suvokimą, kaip turėtų būti dirbama su iniciatyvomis. Mes kartu, visos šalys, sukūrėme naują metodiką, kaip dirbti su socialiniu verslu ir svarbiausia, kad tai neliko tik teorija, tačiau naudojantis bendra patirtimi tai taikome dabar dirbami su realiais socialinių verslų modeliais ir padėdami jiems stiprėti.
– Kokie projektai yra toliau sėkmingai vystomi?
– Buvo dalyvių, kurie atėjo su jau veikiančia idėja, kiti atkeliavo ir pradėjo nuo visiško nulio. Socialinis taksi, Inovatorių slėnis, Miesto laboratorija, „Lech Lecha“, „Coolūkis“ – tai tik keli iš sėkmingai veikiančių programoje dalyvavusių socialinių verslų Lietuvoje.
Ieva Česnulaitytė, nuotr. iš asm. albumo
Tinklaraštis Euroblogas.lt pakalbino ir „Socifaction“ programos dalyvę, socialinės iniciatyvos „Coolūkis“ įkūrėją Ievą Česnulaitytę apie gerąsias patirtis „Erasmus+“ ir socialinio verslo akseleravimo programose.
– Kaip apibūdintum patirtį, kurią tau davė „Socifaction“?
– Patirtį vertinu labai teigiamai. Tai mane įkvėpė įgyvendinti socialinę iniciatyvą, kuri ir dabar sėkmingai veikia. Tai buvo labai gera galimybė išgirsti įdomius pranešėjus, daugiau išmokti apie socialinio verslo modelį, užmezgiau labai daug teigiamų ryšių.
– O kaip sekasi jūsų socialinei idėjai?
Iki galo socialinio verslo neišvystėme, pasilikome ties socialine iniciatyva. Šiais metais startuoja jau trečiasis mūsų sezonas, mūsų sukurta komanda nepraranda entuziazmo. Galime pasidžiaugti, kad žmonės vis daugiau apie mus žino, pradeda labiau pasitikėti ir leisti kitiems dirbti savo žemę, toks padidėjęs pasitikėjimas visuomenėje ir kuo toliau tuo drąsiau žmonės į tokias iniciatyvas drąsiau žiūri.
– Ar esi dalyvavusi kitose „Erasmus+“ programose?
– Taip, esu dalyvavusi „Erasmus+“ mainuose, mokiausi Anglijoje ir vienus metus gyvenau Prancūzijoje, Provanse. Galiu pasakyti, kad tai buvo fantastiškas laikas, kurio metu susiradau draugų ir dabar ketinu keliauti ten studijuoti magistrą. Galima sakyti, kad ši programa prisidėjo prie mano profesinės krypties formavimo.
– O kokie buvo tavo asmeniniai motyvai dalyvauti „Erasmus+“ programose ?
Nematau priežasčių, kodėl būtų galima nedalyvauti mainuose. Galimybė pagyventi kitoje šalyje, susikūrusios naujos bendruomenės išvykus, draugai ir, žinoma, platesnis pasaulio matymas. O dalyvavimas „Socifaction“ programoje buvo tokia tarsi atsispyrimo platforma, nes po studijų grįžus į Lietuvą buvo šiek tiek sunku vėl integruotis į visuomenę. Nebuvau aiškiai nusprendusi, ką veiksiu, taigi čia dalyvavau, nes sudomino temos. Programa buvo kaip integracijos procesas man grįžus į Lietuvą iš užsienio – užmezgiau daug naudingų draugysčių, pradėjau aktyviau veikti čia ir dirbti ties socialine iniciatyva.
Domėti socialiniu verslu tikrai verta, kadangi tai yra visuomenės ateitis – nereikia remtis ir viską perleisti valdžios institucijoms, mes artimoje aplinkoje galime daug greičiau reaguoti spręsdami problemas, taigi bendruomenės stiprinimas yra ateities iššūkis ir tai, į ką reikia kreipti dėmesį.
Daugiau informacijos:
Aurelija Prašmuntaitė
Euroblogas.lt 
Parašykite komentarą