Nuo „Lego“ iki robotų: kur ir kaip gimsta jaunieji mokslininkai?

Robotikos mokyklos nuotr.

Robotikos mokyklos nuotr.

Išradėju ir kūrėju gali būti kiekvienas, bent jau taip byloja vis dažniau išgirstamas posakis. Tačiau ką daryti ir kur semtis žinių, jei domina robotika, inžinerija, mechanika ir galbūt norėtųsi tapti jaunuoju mokslininku? Kas Lietuvoje prisideda prie mokslo ir technologijų plėtros, populiarindami šias sritis ir ugdydami vaikų bei suaugusiųjų suvokimą ir gebėjimą spręsti problemas?

Vienos iš tokių įstaigų – Robotikos mokykla ir Robotikos akademija. Robotikos mokykla pamėginti tapti kūrėjais ir išradėjais kviečia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, tuo tarpu Robotikos akademija ugdo mažuosius mokslininkus iki 14 metų amžiaus, siūlo jiems būrelius ir stovyklas.

Abi mokymo įstaigos organizuoja įvairaus pobūdžio mokymus, būrelius, stovyklas, dirbtuves ir renginius, skirtus besidomintiems mokslu bei technologijomis ir galbūt ateityje tapsiantiems mokslininkais. O kaip gimė tokių mokyklų idėja ir kuo dar pasižymi jų veikla?

Kaip išlaikyti vaikų entuziazmą ir pavyti Japoniją

Kristijonas Vasiliauskas, nuotr. iš asm. albumo

Kristijonas Vasiliauskas, nuotr. iš asm. albumo

Štai Robotikos akademijos idėja atsirado maždaug prieš dešimtmetį. Kaip pasakoja vienas jos įkūrėjų Kristijonas Vasiliauskas, tokio mokymo mintis šovė jo broliui Mikalojui:

„Jis prašė manęs, kad iš JAV, kur tuo metu gyvenau ir mokiausi, atvežčiau tokių „Lego“ konstruktorių, kurių Lietuvoje nebuvo galimybės įsigyti. Mano brolis, didžiulis „Lego“ ir technologijų fanas, iš pradžių labai džiaugėsi lauktuvėmis, tačiau galiausiai prarado entuziazmą ir jas tiesiog numetė. Tuomet mano tėtis ėmė svarstyti, kodėl taip nutinka, pradėjo domėtis „Lego Education“ – mokymosi sistema, kai vaikai bendradarbiaudami dirba poroje, vadovaujami jauno mokytojo. Tuo susidomėjau ir aš ir taip įsitraukiau į akademijos veiklą“, – atsiradimo istoriją pasakoja K. Vasiliauskas.

Paulius Briedis, nuotr. iš asm. albumo

Paulius Briedis, nuotr. iš asm. albumo

Mintys įsteigti Robotikos mokyklą jos įkūrėjui ėmė dėliotis taip pat jau senokai.

„Viskas turbūt prasidėjo nuo dar vaikystėje atsiradusio mano domėjimosi kompiuteriais ir technika. O 2009-aisiais, keliaudamas po Japoniją, pamačiau, kad ten visgi nėra tiek daug robotų, kaip galima susidaryti įspūdį iš apie šalį sklandančių pasakojimų. Tuomet pasvarsčiau, jog ir Lietuvai pakaktų tinkamai išugdyti kelis mokslininkus, ir būsime robotų šalimi. Tad ir dirbame šia linkme“, – Robotikos mokyklos pradžią prisimena jos įkūrėjas Paulius Briedis.

„Mūsų mokykla pasižymi įrankių įvairove ir gausa, mes stengiamės kuo profesionalesnį įrankį pritaikyti kuo jaunesniam amžiui. Sėkmingai viską perpratęs, vaikas turi tokias pat galimybes kaip ir rimtas inžinierius“, – pagrindinius Robotikos mokyklos principus dėsto jos įkūrėjas ir vadovas P. Briedis.

Robotikos akademijos nuotr.

Robotikos akademijos nuotr.

Tuo tarpu Robotikos akademija savo mokymus integruoja į formaliojo švietimo programą, bendradarbiauja su mokyklomis ir užsiėmimus grindžia patirtimi paremtu mokymusi, visur naudojamos „Lego“ kaladėlės.

„Mes mokome vaikus spręsti problemas, o robotai tam tėra įrankiai. O didžiausias pokytis mūsų veikloje įvyko praėjusį sezoną, kai pradėjome bendradarbiauti su integruoto ugdymo vadovėliu „Vaivorykštė“. Pastebėjome, kad mokyklose egzistuoja atotrūkis tarp vaikų ir jiems dėstančių mokytojų, todėl nutarėme mokykloms pagelbėti. Dabar mūsų siūlomi robotikos užsiėmimai yra suderinti su formaliojo švietimo programa. Metams pasibaigus vertinsime tokio sprendimo rezultatus: kaip skiriasi lankančių robotikos užsiėmimus moksleivių pažymiai nuo tų, kurie šių užsiėmimų nelanko“, – aiškina K. Vasiliauskas.

Buvę moksleiviai kuria pirštinę neregiams ir dronus kariuomenei

Robotikos mokyklos nuotr.

Robotikos mokyklos nuotr.

Robotikos mokyklos įkūrėjas pastebi, kad kai kurie mokyklos ugdytiniai jau žengia mokslininko keliu: „Vienas mūsų buvęs moksleivis prisijungė prie danų robotikos įmonės, kur programuoja robotų regą. Kiti gėlių salonui sukūrė mojuojantį robotą. Su mokytojų ir savanorių inžinierių pagalba moksleiviai kūrė neregiams skirtą pirštinę, kuri suteikia galimybę liesti toli esančius objektus. Yra bendradarbiaujančių su Lietuvos kosmoso asociacija ir kuriančių dronus kariuomenei. Buvusius moksleivius kviečiame prisidėti prie įvairių projektų, kurie gali būti susiję ir su menu, pavyzdžiui, Kauno bienalėje buvo mūsų kurtos vaiduokliškai besivarstančios durys“.

Be to, P. Briedžio teigimu, robotikos užsiėmimuose įgyti įgūdžiai padeda tvirčiau jaustis universitete, išnaudoti gaunamas žinias ir iš karto imtis rimtų projektų.

Lygindamas Robotikos mokykloje rengiamus vaikų ir suaugusiųjų užsiėmimus, P. Briedis išskiria, kad užsiėmimai suaugusiesiems yra trumpesni ir rezultatas juose gaunamas greičiau. Suaugusieji taip pat neretai ateina mokytis jau turėdami savo idėją, ką norėtų sukurti, o po kursų ją įgyvendina bendradarbiaudami su įmonėmis arba patys įkūrę įmonę ar startuolį. Kitaip tariant, idėja virsta realiais projektais ir produktais ar bent jų prototipais.

„Pavyzdžiui, lenktyninių automobilių mechanikas norėjo pasigaminti automatiškai į žemės nuotolį reaguojantį amortizatorių, kitas mokinys siekė kokybiškai perduoti 100 metrų gylyje po žeme filmuojamą vaizdą. Mūsų elektronikai padėjo šias idėjas įgyvendinti“, – prisimena P. Briedis.

O štai vaikai Robotikos mokykloje pirmiausia skatinami įgyti tvirtus pagrindus, padėsiančius priimti tinkamus sprendimus, suprasti mechanikos ir elektronikos principus.

„Mūsų grupėse paprastai būna iki 15 besimokančiųjų, bet šiuo metu turime vieną grupę, kurioje yra 60 moksleivių, jie nuotoliniu būdu, pasinaudodami edukacine „Minecraft“ versija, programuoja namus statantį robotą. Prie šio projekto prisijungė ir keletas užsienio lietuvių, tad būna, kad devintokas iš Italijos padeda trečiokui iš Panevėžio, taip susiformuoja virtuali klasė“, – aiškina P. Briedis.

„Robotikos akademija prisideda prie mokslo ir technologijų plėtros ugdydama ne tik vaikus, bet ir mokytojus. Tai ypač svarbi profesija, reikalaujanti didžiausios pagarbos. Be to, tuo pačiu ugdome ir tėvus bei partnerius, su kuriais bendradarbiaujame“”, – neabejoja K. Vasiliauskas.

Neteisingų atsakymų robotikoje nėra

Robotikos akademijos nuotr.

Robotikos akademijos nuotr.

Robotikos akademijoje dirba įvairaus profilio mokytojai – tai gali būti ir socialinių mokslų specialistai ar studentai.

„Svarbiausias reikalavimas mūsų mokytojams – begalinis noras dirbti su vaikais. Vaikai nori matyti jaunus motyvuotus mokytojus, kurie kalba jų kalba, išmano naujausias žaidimų tendencijas. Negabių vaikų nėra, yra tik nepakankamai atkaklūs mokytojai. O technologijos tėra įgūdis, aukšto lygio kompetencijos ar ekspertinių žinių nereikia“, – mokytojų pasirinkimo motyvus aiškina K. Vasiliauskas. Jo teigimu, Robotikos akademija taip pat prisideda prie mokytojo profesijos prestižo didinimo.

Robotikos akademijos pamokų struktūra sudėliota ir instrukcijos parengtos taip, kad pamokas galėtų vesti bet kuris Robotikos akademijos darbuotojas – darbas šioje įmonėje pirmiausia prasideda nuo pamokų vedimo apmokymų.

Pamokos pradžioje pateikiama problema, kurią vaikai turi išspręsti. Visos pamokos paremtos Danijos mokslininkų sukurtu „Lego Education“ keturių žingsnių principu: įvadas į pamoką, konstravimas, gauto konstrukto aptarimas ir jo patobulinimas.

Robotikos akademijos nuotr.

Robotikos akademijos nuotr.

Pasak K. Vasiliausko, vaikai raginami įsisąmoninti, kad kiekvienas rezultatas gali būti pagerintas, o neteisingų atsakymų robotikoje nėra. Siekiama treniruoti jų mąstymą, kad ateityje būtų lengviau priimti sudėtingus sprendimus.

O Robotikos mokykla savo žiniomis dalintis ir mokyti kviečia inžinerijos, elektronikos, programavimo specialistus. „Kartais jie būna net per daug kvalifikuoti, ir tai tam tikra prasme tampa problema. Mes neleidžiam jiems tirti lazerių ar vėžį galbūt pagydysiančių priemonių ir prašom mokyti“, – šypteli mokyklos įkūrėjas.

Pritraukti moteris ir mergaites – nemenkas galvosūkis

Robotikos mokyklos nuotr.

Robotikos mokyklos nuotr.

P. Briedis apgailestauja, kad mergaites sudominti robotikos mokslais nelengva, tenka kovoti ir su išankstiniu tėvų nusistatymu. Tiesa, jis prisimena ir gerų pavyzdžių:

„Viena mechatroniką studijuojanti mergina atėjo pas mus su savo kursiokais, šauniai vadovavo jų komandai, o programavimo klausimais konsultavosi su savo programuotoju broliu, kuris jai nuolat pagelbėdavo“. P. Briedis pastebi, jog, ko gero, apskritai vienas labiausiai vaikus motyvuojančių ir skatinančių mokytis dalykų yra tokie užkrečiantys pavyzdžiai šeimoje ar giminėje – programuotojai, inžinieriai tėvai, broliai, dėdės ar seneliai.

Siekdama patraukti vaikus domėtis technologijomis, Robotikos mokykla organizavo ir mokymus mamoms.

„Turėdamos daugiau inžinerinių žinių ir suvokimo, mamos gali ne tik paskatinti mokytis vaikus, bet ir kartu su jais atlikinėti užduotis. Tokiu būdu taip pat siekiame į robotikos mokymus pritraukti daugiau mergaičių. O dabar darysime mokymus ne tik mamoms, bet ir tėčiams“.

Berniukų ir mergaičių santykių mokymuose nesidžiaugia ir K. Vasiliauskas: „Mergaitės sudaro iki 15 procentų besimokančiųjų ir šis skaičius yra neįtikėtinai mažas. Manau, viena iš priežasčių yra ta, kad kai į grupę berniukų ateina viena ar dvi mergaitės, jos jaučiasi nejaukiai. Be to, mergaitėms skirti žaislai neretai apriboja jų suvokimą ir pasirinkimą. Tačiau tai nereiškia, kad mergaitėms nepatinka technologijos“.

Norėdamos spręsti šią problemą ir pritraukti daugiau moterų bei mergaičių, abi mokymo įstaigos ėmėsi panašaus sprendimo: Robotikos mokykla organizuoja dirbtuves merginoms, o Robotikos akademija rengs atskirus mokymus mergaitėms. „Mokymus mergaitėms ves moterys mokytojos, motyvuojančios savo įkvepiančiu pavyzdžiu. Norime sulaužyti stereotipą, kad mamos, tetos ar močiutės negali atvesti mergaičių mokytis technologijų“, – pasakoja K. Vasiliauskas.

Ne vien tik mokymai ir tik būreliai

Robotikos akademijos nuotr.

Robotikos akademijos nuotr.

Pasakodamas apie kitas Robotikos akademijos veiklas, K. Vasiliauskas mini „Robotiadą“ – technologijų parodą, sujungiančią švietimo ir verslo pasaulio kūrėjus, kurioje parodoma, kad robotikos mokymai yra ne vien būrelis, o ištisa sistema.

Robotikos mokykla taip pat moko ir mokytojus. „Šiuo metu išsikėlėme uždavinį tose mokyklose, kuriose vaikams sunkiau sekasi matematika, juos šiuo dalyku sudominti moderniomis priemonėmis – projektuojant, dirbant su elektronika ir panašiai. Pamokos skirtos ne tik tam tikram prietaisui sukurti, bet ir tam, kad vaikai tarytum netyčia išmoktų matematikos“, – pasakoja P. Briedis.

Planuose – mokymų eksportas

Panašu, kad jaunųjų mokslininkų ugdymas ne tik nesustos, bet ir plėsis – abi mokyklos teigia turinčios ambicingų planų.

„Planuojame plėstis ir savo mokymus organizuoti ne tik Lietuvoje, kursime mokymo medžiagą, kuri tiks ir užsieniečiams. Be to, turime atskirą kelių programuotojų komandų padalinį, kuriame kuriamos aplikacijos. Štai dabar ruošiame sveikatingumo aplikaciją, kuri leis matyti žmogaus nervinės sistemos atsistatymą po krūvio ir širdies gebėjimą priimti krūvį. Pagal tai bus galima formuoti treniruočių programą“, – veiklos planais dalinasi P. Briedis.

Startuoti už Lietuvos ribų ketina ir Robotikos akademija. „Planuojame mokymų eksportą į užsienį – daugeliui esame sėkmės pavyzdys, mūsų sistema aktuali šiandienos vaikams. Pradėsime nuo vasaros stovyklų, vėliau kursime būrelius ir robotiadas“, – aiškina K. Vasiliauskas.

Inga Kazakevičiūtė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Parašykite mums el. paštu euroblogui @ gmail.com

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: