Jaunieji žurnalistai narplios ES mitų detektyvus

Sukūrė Euroblogas.lt, 24 rugsėjo, 2018

Šių metų spalio viduryje Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje organizuoja jaunųjų žurnalistų stovyklą. Šiemet renginio tema – „Medijų akademija. Mitų detektyvai“, o atranka vyksta iki rugsėjo 30 d.

Tinklaraštis Euroblogas.lt ta proga kalbina buvusius stovyklos dalyvius, ką jiems reiškia žurnalistika, bei jų klausia, kodėl verta ir kitiems dalyvauti stovykloje.

Kaip ir kiekvienais metais jaunųjų žurnalistų stovykla sutraukia energingus, smalsius ir aktyvius jaunuolius, kuriuos domina žiniasklaidos virtuvė ir žurnalistikos paslaptys.

Į žurnalistiką – iš pavydo

Jau dvejose stovyklose dalyvavęs Žygimantas Mitkus planuoja išvykti studijuoti į užsienį. Kol kas vaikinas svarsto, kokias studijas – sociologijos, komunikacijos, politikos ar ekonomikos – pasirinkti studijoms svečioje šalyje.

„Šiuo metu kaip tik galvoju, kokios studijos labiausiai praturtintų ateities karjerą, kadangi žadu ir toliau būti žurnalistu. Noriu ieškoti inovatyvių būdų žurnalistikoje. Man įdomu, kaip ateityje galėtų atrodyti žiniasklaidos verslo modelis, kad žurnalistika išliktų misija, o ne tik verslas“, – kalbėjo jis.

Vaikinas žurnalistikas susidomėjo dar būdamas 12 metų. Kaip pats prisipažįsta, iš pavydo.

„Vieną dieną laukdamas pamokų pamačiau laikraštį „Vakarinė Palanga“ ir nusprendžiau jį pavartyti. Jame buvo jaunimui skirtas priedas, į kurį rašė mano bendraamžiai. Pajaučiau, kad jiems pavydžiu. Tada nusprendžiau paskambinti laikraščio redaktorei ir paprašyti leisti prisijungti prie komandos. Teko labai ilgai kauptis tam skambučiui, bet po pokalbio buvau priimtas į komandą“, – prisiminė Ž. Mitkus.

Pirmieji jaunuolio straipsniai buvo apie mokyklą, kurioje jis mokėsi, apie mokyklos renginius, apie švietimą, bendraamžius ir jų patiriamas problemas. Ž. Mitkus teigė, kad pirmųjų išspausdintų straipsnių iškarpas saugo iki dabar.

Prie Europos Komisijos atstovybės organizuojamos stovyklos vaikinas pirmą kartą prisijungė prieš porą metų. Mokymai jį sudomino savo tema. Pirmame renginyje jis gilinosi į skaitmeninę rinką, kitoje – į ekologiją ir aplinkosaugą.

Žurnalistika ir drambliai

„Žurnalistas turi žinoti, ką rašo ir palaikau tai, kad stovykloje labai gilinamasi į temą, tačiau kartu nepamirštami ir žurnalistikos pagrindai“, – teigė jis.

Būsimiems stovyklos dalyviams pašnekovas linkėjo iš mokymų išspausti viską, ką galima.

„Siūlau savęs neriboti ir nebijoti. Taip pat patariu jauniesiems žurnalistams nepamiršti būti kritiškiems. Kadangi šios stovyklos tema apie mitus, siūlau aiškintis ne tik tai, kokie jie yra, bet ir klausti, kodėl jie atsiranda, kokia už jų iš tiesų slypi problema“, – patarė pašnekovas.

Pats Ž. Mitkus prie žurnalistikos idėjos prisideda organizuodamas jauniesiems žurnalistams skirtą festivalį „Dramblys“.

„Savanoriaudamas viename renginyje pagalvojau, kad Lietuvoje nėra vietos, kur galėtų susirinkti jaunieji žurnalistai ir laisvai diskutuoti, kalbėti su patyrusiais žurnalistais. O pavadinimą pasufleravo Lidija Laurinčiukienė, kai vienuose mokymuose davė užduotį palyginti žurnalistiką su drambliu“, – prisiminė vaikinas.

Pasak jo, panašumų rasti nebuvo sunku: drambliai turi dideles ausis, o žurnalistai turi gerai girdėti, drambliai vaikšto bandomis, o žurnalisto viena iš funkcijų yra ginti visuomenės interesą. Be to, dramblys turi storą odą, tuo metu žurnalistai turi būti užsigrūdinę ir atsidavę savo darbui.

„Neleisk savo rašymo stiliaus niekam iš tavęs atimti“

Jaunųjų žurnalistų stovykloje savo jėgas išbandė ir Algimantė Ambrulaitytė. Būdama žurnalistikos programos pirmakursė mergina suprato, kad turi šioje srityje semtis kuo gilesnių žinių.

„Tai buvo mano vieni iš pirmųjų mokymų, kuriuose dalyvavau. Manau, kad studijos kiekvienam duoda tiek, kiek pats pasiimi iš jų. Tačiau jei nori įgyti daugiau patirties, sužinoti naujų dalykų ir tobulėti, negali apsiriboti tik paskaitomis ir seminarais. Turi eiti ir ieškoti už universiteto ribų. Žiniasklaida yra ta sritis, kurioje noriu dirbti ir realizuoti save. Tad visada norėjau tobulėti, augti ir įgyti vis daugiau patirties. Šie mokymai buvo puiki tam galimybė“, – pasakojo studentė.

A. Ambrulaitytė prisipažino, kad mokymai pakeitė tai, kaip ji suprato žurnalistiką. Iki stovyklos ji teigė mačiusi žurnalistiką kaip nekintamą faktą – turi būti taip, kaip kažkas pasakė, mokė ar parodė pavyzdį, kad žurnalistas turi rašyti tik taip ir ne kitaip.

„Galbūt skamba keistai, bet apie žurnalistiką susidarė toks įspūdis kaip apie robotinį darbą – šablonas ir važiuojame. Vienas iš svarbiausių dalykų, ką ten gavau, tai būtent tą suvokimą, kad žurnalistika – tai galimybė, visų pirma, rašyti taip, kaip patinka. Tai geriausia niša rasti save, parodyti save. Nes tik tada galima perteikti emociją, sukurti ryšį, įtraukti kartu ir skaitytoją. Besibaigiant stovyklai vienas iš vadovų – žurnalistų man pasakė: „neleisk savo rašymo stiliaus niekam iš tavęs atimti“. Tai yra geriausia motyvacija ir palinkėjimas, kokį esu gavusi“, – prisipažino pašnekovė.

Taip pat stovykloje mergina pirmą kartą kūrė multimedijos projektą: „Iki tol rašydavau tik straipsnius, reportažus. Nemokėjau ir niekada nebuvau bandžiusi pateikti visą istoriją kaip pasakojimą, naudojant tiek video, tiek nuotraukas. Labai patiko toks rašymas, tokie projektai“.

Tapti žurnaliste paskatino mama

21 metų mergina prisimena, kad pirmieji jos žingsniai žurnalistikoje buvo žengti prieš aštuonerius metu. Tada ji pradėjo rašyti į savo regiono laikraštį. Nors A. Ambrulaitytė norėjo studijuoti ikiteisminį procesą, mama jai vis pabrėždavo, kad gerai rašau, tad kodėl nepasirinkus žurnalistikos.

„Tačiau neturėjau platesnio suvokimo, kas yra žurnalistas, koks yra jo darbas. O tai, ką dariau iki tol – žinučių rašymas apie renginius – man buvo nuobodu. Tad po 12 klasės parašiau į 15min.lt redakciją ir pasiprašiau praktikos. Atvažiavau į Vilnių ir visą vasarą turėjau galimybę bendrauti su žurnalistais, rašyti straipsnius apie politiką (tada kaip tik buvo 2016 metai ir visa Lietuva ruošėsi Seimo rinkimams). Man tai labai patiko. Kartu įstojau į žurnalistiką Vilniaus universitete“, – pasakojo mergina.

Paklausta, ko labiausiai trūksta šiandieniams žurnalistams, pašnekovė paminėjo laiką ir lėtesnį tempą įsigilinti į temą: „Dabar žiniasklaidoje yra didžiulis tempas ir žurnalistas neretai neturi kada parengti gilesnio, labiau išanalizuoto reportažo apie įvykį, susiklosčiusią situaciją. Turi daryti čia ir dabar, tad kartais tai gaunasi labai paviršutiniška“.

Galbūt dėl to mergina norėtų pasiūlyti daugiau profesionalumo žiniasklaidoje ir svajoja dirbti tiriamojoje žurnalistikoje. Ten, kur būtų galima skirti daugiau laiko vienai temai.

Nuo robotų iki filmavimų

Jaunųjų žurnalistų stovyklą išbandęs Matas Kėblis tinklaraščiui Euroblogas.lt teigia, kad apie mokymus sužinojo gavęs laišką į Kauno kolegijos studentų atstovybės paštą. Vaikinas prisipažino, kad tuomet net nesuprato, kiek daug šis renginys gali jam duoti.

„Nesu žurnalistikos srities atstovas, bet mane visada įkvėpdavo žmonių istorijos ir jų pasidalintos mintys. Manau galima drąsiai teigti, kad iš kiekvienos diskusijos galima pamatyti pasaulį iš skirtingų perspektyvų ir iš to kurti naujas idėjas“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Kėblio, mokymai jam davė daug darbo komandoje patirties: „Tikriausiai pirmąkart gyvenime nutiko taip, kad visiškai skirtingos komandos dirbo vienu ritmu nekreipdami dėmesio, kas padarys geresnį projektą, padėjo „priešininkų“ komandai ir atvirkščiai. Visus mus vedė bendras tikslas ir taip gavome galimybę mokytis vienas iš kito“.

Nors šiuo metu vaikinas dirba kokybės analitiku ir studijuoja infotroniką, visą savo laisvalaikį jis skiria filmavimui. Šiuo metu su draugu M. Kėblis kuria projektą „Gyva sofa“, kurio pagrindinė idėja – skatinti diskusiją tarp praeivių skirtingose vietose.

„Miestas, iš kažkur atsiradusi sofa, staliukas, gėlė, kamera ir pokalbis. Manau atrasime tokių pat įdomių žmonių kaip ir stovyklos metu“, – viliasi vaikinas.

Susidomėjo ir viešaisiais pirkimais

Iš Karklinių kaimo Vilkaviškio rajone kilęs Adas Viliušis žurnalistika domėjosi nuo pat vaikystės. Dar būdamas ketvirtoje klasėje jis kurdavo kaimo vaikams skirtus žurnaliukus ir juos pardavinėdavo. Vėliau mokykloje kūrė sienlaikraštį, o dar vėliau prisijungė ir prie žurnalistų būrelio.

„Pradėjau domėtis kaimo reikalais, rašyti, kas vyksta mano gimtajame kaime. Rašiau ne tik apie renginius, bet ir apie problemas, viešuosius pirkimus“, – pasakojo vaikinas.

Kad pasiektų daugiau skaitytojų, A. Viliušis siūlydavo savo straipsnius ir nacionalinei spaudai, kuri susidomėjusi kai kuriuos jo darbus persipublikuodavo. Naudodavosi vaikinas ir pilietinės žiniasklaidos įrankiais portaluose: keldavo savo tekstus į tokia platformas kaip „Delfi Pilietis“, „Lietuvos ryto“ „Bendraukime“.

Prieš baigdamas savo audiovizualinio vertimo bakalauro studijas A. Viliušis atliko praktiką Žinių radijuje, kur vertė radijo laidas ir mokėsi jas kurti iš profesionalių Lietuvos žurnalistų.

Pamatęs socialiniame tinkle „Facebook“ įrašą apie Europos Komisijos atstovybės organizuojamą stovyklą, ja susidomėjo, kadangi mokymų metu buvo siūloma artimiau susipažinti su multimedijos galimybėmis.

„Dabar būtent apie tai ir rašau savo magistrinį darbą“, – teigė pašnekovas.

Prisimindamas stovyklą vaikinas pasakojo, kad ne viskas buvo lengva: „Pavyzdžiui, mūsų komanda dvi dienas rengė multimedijų projektą apie Alytaus miestą, tačiau tik paskutinę akimirką supratome, kad projekto koncepcija skaitytojui gali būti nepatraukli, todėl per naktį perkūrėme projektą iš surinktos medžiagos. Projekto pristatymą komisijai, žinoma, teko atlikti nemiegojusiems daugiau nei parą. Po dviejų mėnesių dar kartą įsitikinau, kaip svarbu būti lanksčiam ir mokėti greitai generuoti mintis“.

Nors šiuo metu su žiniasklaida vaikino gyvenimas susijęs ne per daugiausiai − jis tik kartas nuo karto parašo straipsnį, −  tačiau ateityje neatmeta galimybės būti žurnalistu. Pasak A. Viliušio, šiuo metu daugiau gilintis į žiniasklaidą jam trukdo magistro studijos, kurias pirmiausiai nori užbaigti.

„Ateityje norėčiau dirbti darbą, susijusį su žiniasklaida, bet kol kas rašau tik atsitiktinai: jei sutinku įdomų žmogų, pagalvoju, kad reikėtų apie tai parašyti. Tai dabar tai man daugiau kaip hobis“, – prisipažįsta pašnekovas.

Norintieji sudalyvauti šiemetinėje jaunųjų žurnalistų stovykloje gali registruotis iki rugsėjo 30 d. paspausdami ant nuorodos čia.

Ugnė Karaliūnaitė

 

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.