Kada keturių darbo dienų savaitė taps norma

Monika Laukaitė

„Wix“ vadovė Lietuvoje M. Laukaitė teigia, kad lankstus darbo grafikas mažina darbuotojų patiriamo streso lygį, bendrovės nuotr.

Keturių darbo dienų savaitė – tikriausiai apie ją svajoja kiekvienas šeimą ar pomėgių turintis gyventojas. Atrodytų, kad Europa žengia šio kelio link, o kartu ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau pavyzdžių, kai darbuotojams leidžiama darbui atsiduoti mažiau nei 40 darbo valandų per savaitę.

Visai neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo atvejis, kai Norvegijos kapitalo įmonė „Atea“, dirbanti informacinių technologijų srityje, vasaros metu darbo savaitę sutrumpino iki keturių dienų. Tiesa, tai buvo padaryta dėl finansinių tikslų.

Žinoma, tokie sprendimai nėra naujovė Europoje. Olandijoje jau dabar gana įprasta dirbti tik keturias dienas per savaitę, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistiniai duomenys rodo, kad vidutiniškai Nyderlanduose pagrindiniame darbe dirbama 29,2 val. per savaitę.

Be to, šių metų rugsėjį Didžiosios Britanijos profesinės sąjungos pareiškė, kad šalyje turėtų būti įteisinta keturių darbo dienų savaitė nemažinant darbo užmokesčio. Pasak organizacijų, dirbtinis intelektas, darbo vietų automatizavimas ir robotizavimas turėtų palengvinti darbuotojų gyvenimą.

Viena diena – tobulėti

Kol Lietuvoje vis dar įteisinta 40 darbo valandų savaitė, įmonės bando savo iniciatyva siūlyti darbo lankstumą darbuotojams arba įvairinti veiklą ir patirtį darbe.

Izraelio internetinių portalų kūrimo platformą valdančios bendrovės „Wix“ padalinio Lietuvoje direktorė Monika Laukaitė tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo, kad įmonėje darbuotojai dirba keturias dienas komandoje su konkrečiais produktais ir jų vystymu, o viena diena per savaitę yra skirta tobulėti – atsitraukiama nuo įprastinio darbo.

„Pavyzdžiui, dizaineriai tobulina savo žinias su kitais organizacijos nariais šioje srityje. Tos dienos metu yra dalijamasi gerąja savo darbo praktika, pasiekimais, ieškoma įvairių mokymų internetu ar tobulėjama kitais metodais“, – pasakojo įmonės vadovė.

M. Laukaitė įsitikinusi, kad toks darbo organizavimas leidžia naudos gauti tiek patiems darbuotojams, tiek ir įmonei: „Darbuotojai daugiau ir drąsiau dalijasi savo patirtimi, visi žino, kas ir prie kokių projektų dirba konkrečiu metu. Taip pat pagerėjo ir darbo kokybė, greitis, efektyvumas ir problemų sprendimas“.

Lankstumas Izraelio kapitalo įmonėje suteikiamas ir darbo laiko atžvilgiu. Darbuotojams nėra nurodomas nei griežtas darbo pradžios, nei darbo pabaigos metas. Kiekvienas skatinamas dirbti tokiu režimu, kokiu jam sekasi dirbti efektyviausiai.

„Pavyzdžiui, turime darbuotojų, kurie ateina į darbą 7 val. ryto ir išeina anksčiau, turime ir tokių, kurie ateina kiek vėliau, nes tuo metu jie yra darbingiausi. Pasitikime savo darbuotojais ir netikriname, kiek jie praleidžia ar nepraleidžia laiko darbe, svarbiausia – atlikti darbai ir pasiektas rezultatas“, – pabrėžė pašnekovė.

Taip pat bendrovės darbuotojams Lietuvoje prie Darbo kodekso numatytų kasmetinių atostogų dienų skiriama viena papildoma atostogų diena.

„Darbo lankstumas šiuolaikiniam darbuotojui yra labai svarbus. Pastebime, kad tokiu atveju jis tampa efektyvesnis ir nejaučia nereikalingo streso, todėl darbą atlieka kokybiškiau ir greičiau“, – tikino pašnekovė.

 Darbo dienos – svarbus derybinis įrankis

Jurgita Lemešiūtė

Personalo atrankos „People Link“ vadovaujanti partnerė J. Lemešiūtė įsitikinusi, kad po 5-7 metų keturių darbo dienų savaitė tam tikruose sektoriuose bus įprastinė praktika, bendrovės nuotr.

Darbuotojų atrankos įmonės „People Link“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė tinklaraščiui Euroblogas.lt teigė pastebėjusi, kad kai kurios įmonės siūlo kandidatams keturių darbo dienų savaitę, tačiau kol kas tokių įmonių nėra labai daug.

„Bet vis daugiau įmonių siūlo lankstesnes darbo valandas ir sąlygas, o kartais ir neoficialiai susiklosto situacijos, kai darbuotojas dirba tik 32 val. per savaitę. Kandidatams tai labai patrauklu“, – pasakojo darbuotojų paieškos specialistė.

J. Lemešiūtė taip pat prisiminė porą atvejų, kai darbuotojus pavyko įkalbėti pakeisti darbą skaitmeninės rinkodaros srityje, nes jiems buvo pažadėta keturių darbo dienų savaitė.

„Šiuo atveju darbuotojus pavyko įkalbinti ne dėl didesnio atlyginimo, bet dėl vienos papildomai laisvos dienos per savaitę“, – teigė ji.

Kol keturių darbo dienų savaitės pasiūlymai nėra labai populiarūs, siūlyti papildomas dienas prie atostogų tarp įmonių Lietuvoje – jau labai populiaru.

Vis dėlto J. Lemešiūtė tiki, kad po 5-7 metų keturių darbo dienų savaitė taps įprastu reiškiniu, o ne išskirtinumu. Žinoma, ne visuose sektoriuose, o daugiau IT, kūrybinėse ir vadybos pozicijose.

Galėtume jau ir dabar

Boguslavas Gruževskis

Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas dr. B. Gruževskis sako, kad Lietuva turi resursų įvesti keturių darbo dienų savaitę ir dabar, VU nuotr.

Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas dr. Boguslavas Gruževskis taip pat tiki, kad keturių darbo dienų savaitė yra ne utopija, o realybė, kuria Lietuva galėtų džiaugtis ir dabar.

„Turime siekti, kad žmonės dirbtų trumpiau – savirealizacija, šeimos gyvenimas, laikas su vaikais labai svarbu. Politika turi būti nukreipta į tai, kad darbo savaitė trumpėtų, kad didėtų darbo laiko lankstumas“, – pabrėžė pašnekovas.

Pasak eksperto, trumpesnė darbo savaitė jau įprasta Olandijoje, Danijoje, Švedijoje, kur vaikus turintiems darbuotojams suteikiama galimybė praleisti daugiau laiko su šeima.

„Lietuvoje ir šiandien galėtume dirbti keturias dienas per savaitę nemažindami darbuotojo pajamų, bet mes nemokame perskirstyti nacionalinio turto. Tačiau galimybė yra. Tikrai dvigubai ar trigubai daugiau žmonių galėtų dirbti keturias dienas jau dabar. Žinoma, tai galima pritaikyti ne visose srityse. Be to, kai kalbame apie keturių darbo dienų savaitę, mes nekalbame, kad įmonės dirbs tik keturias dienas. Jos gali dirbti tiek pat, tačiau kiekvienas darbuotojas atskirai – trumpiau“, – svarstė B. Gruževskis.

Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas pasakojo, kad tema apie keturių dienų darbo savaitę buvo plačiai aptariama dar praėjusį šimtmetį. Buvo viliamasi, kad technologijų pažanga, automatizacija, robotizacija išlaisvins darbuotojus nuo intensyvaus darbo, o trumpesnė darbo savaitė XXI a. bus norma.

„Bet problema yra ta, kad tai, ką leidžia lengviau sukurti technologijos, nepaskirstoma visuomenei, todėl vieni tampa labiau turtingi, o kitiems lieka tiek, kiek lieka, ir jie neturi galimybės sau leisti mažiau dirbti“, – akcentavo pašnekovas.

Ugnė Karaliūnaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: