Europos egzamino prizininkė: jam ruoštis galima ir atostogaujant

Guoda Lomanaitė

Guoda Lomanaitė, nuotr. iš asm. albumo

Pomėgis tikrinti savo žinias atliekant abiturientų testus gali pakelti į dangų. Taip pasisekė vilnietei Guodai Lomanaitei, kuri pernai Europos egzamine užėmė trečią vietą ir laimėjo skrydį oro balionu. Teisingai atsakyti į daugelį klausimų jai padėjo žinios, įgytos studijų metu ir darbe, kuris jau gerą dešimtmetį vienaip ar kitaip susijęs su Europos Sąjunga (ES), visuomeninė veikla, net kelionės, o dalyvauti egzamine paskatino pomėgis vis tikrinti save, kad ir atliekant moksleiviams skirtas užduotis.

Sunkiausia buvo atpažinti asmenybes

Pernai gegužės pabaigoje vykusiame Europos egzamino finale Guoda organizacijų ir pavienių dalyvių grupėje pasidalino trečią vietą su Viliumi Juodžiu ir Simonu Baltūsiu, kadangi visi surinko po 22,5 taško.

Savo jėgas egzamine išbandžiusi pirmą kartą, Guoda tarp prizininkų pateko netikėtai. Jaunimo tarptautinio bendravimo agentūra, kuriai 32-ejų mergina vadovauja, anksčiau vis parengdavo egzaminui klausimą, ji net vedė specialias pamokas moksleiviams, kad šie galėtų geriau pasiruošti. Pernai agentūra klausimo nebeteikė, tad Guoda su kolegomis pagalvojo, kad būtų smagu patiems jėgas išmėginti.

„Visai atsitiktinai patekau į finalą, jokių ambicijų laimėti neturėjau, – pasakojo tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė. – Man tai buvo daugiau pramoga laisvalaikiui, savęs patikrinimas.“

Atrankiniame egzamino etape pateikiamas testas, kur svarbu atsakyti ne tik teisingai, bet ir kuo greičiau. Pagrindiniame egzamine laukia ir testas su atsakymų variantais, ir atviri klausimai, pavyzdžiui, nurodyti, kas užfiksuota nuotraukoje.

Guodai sunkiausia buvo būtent atpažinti asmenybes. Ji prisiminė supainiojusi Europos Parlamento (EP) pirmininką Antonio Tajani su Europos centrinio banko prezidentu Mario Draghi. O smagiausia – atsakymams prisiminti savo patirtį, pavyzdžiui, įgytą keliaujant ir taip pažįstant Europą.

„Juk, jei važiuoji aplankyti kokią šalį ar miestą, kur įsikūrusios ES institucijos, vis tiek vienaip ar kitaip apie jas sužinai ir atpažinti lengviau. Pernai dar ir tema buvo Europos kultūros paveldas, smagu, nes nemažai klausimų buvo apie įvairų kultūros paveldą.“

Europos egzamine laimėtas skrydis oro balionu padovanojo įspūdingų vaizdų, nuotr. iš asm. albumo

Europos egzamine laimėtas skrydis oro balionu padovanojo įspūdingų vaizdų, nuotr. iš asm. albumo

Trečios vietos laimėtojai buvo apdovanoti skrydžiais oro balionu. Guoda seniai norėjo išbandyti šią transporto priemonę, bet vis neprisiruošdavo, todėl prizu džiaugėsi. Pakilti į dangų ji pasikvietė visą kolektyvą. „Skridome dideliu balionu. Buvo labai gražus ruduo, ankstyvas rytas, bet saulė jau švietė, oras – palankus, vėjas pranešė palei visą Vilniaus senamiestį“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė, po pirmojo skrydžio dar ir pakrikštyta pagal visas oreivių tradicijas.

Dėl pasų kontrolės pavėlavo į lėktuvą

Jaunimo konferencijoje 2013-aisiais, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai, nuotr. iš asm. albumo

Jaunimo konferencijoje 2013-aisiais, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai, nuotr. iš asm. albumo

Dalyvauti egzamine Guodai atrodo verta ne vien dėl aukštų vietų ar apdovanojimų. „Patinka žinias pasitikrinti. Atlikti testus smagu, ypač kai tau parodo, kur teisingai atsakei, o kur suklydai. Anksčiau mielai atlikdavau abiturientų testus. Tai parodo žinių lygį, ar dar kažką prisimeni, ar viskas išgaravo ir reikia iš naujo pasiskaityti, – kalbėjo ji. – Man visada patinka pasižiūrėjimas į save iš šono. ES yra didelė kasdienio gyvenimo dalis. Ne tik dėl to, kad šiemet vyks EP rinkimai, bet ir ta prasme, kad žmonės pajaučia apčiuopiamą naudą.

Kai atostogauji ES šalyse, nebemoki tiek daug už skambučius. Kai važiuoji į ne Šengeno zonos šalį ar kai reikia vizos, įvertini faktą, kad judėjimas ES yra labai laisvas. Vien iš patyriminės perspektyvos gali įvertinti naudą. Jei niekada nepatyrei, ką reiškia laukti vizos ar skristi ir nežinoti, ar įleis į šalį, būtinai su pasu keliauti… Kai pirmą kartą skridau lėktuvu – 1995 metais su tėvais į Suomiją, – reikėjo gauti vizą, atstovėti eilėje, Lietuvoje oro uoste laukė patikrinimai, ten – kiti patikrinimai.

Praėjusią savaitę grįžau iš Rumunijos, kuri nepriklauso Šengeno zonai. Skridau per Frankfurtą, galvojau, 45 minučių užteks persėsti į kitą lėktuvą. Bet pavėlavau, nes yra pasų kontrolė, muitinė, daiktų patikrinimas, o tada turi bėgti per visą oro uostą. Jaunimas nepatyrė viso to marudinimosi, eilių, laukimo, gausi ar negausi dokumentus, jei kažkas bus ne tos nuotaikos, nebesusiduria su barjerais ir kartais neįvertina naudos.“

Ar visai ES papildomai nesidomintis žmogus galėtų sėkmingai pasirodyti egzamine? Pašnekovė suabejojo, nebent su Europos reikalais jis nuolat susiduria dėl gyvenimo būdo.

Prieš Europos egzaminą Guoda vedė pamoką Matuizų moksleiviams, nuotr. iš asm. albumo

Prieš Europos egzaminą Guoda vedė pamoką Matuizų moksleiviams, nuotr. iš asm. albumo

„Labai priklauso nuo gyvenimo būdo. Didelė dalis klausimų buvo iš bendro žinojimo, susidūrimo su pačia Europa. Mano gyvenime Europa vienaip ar kitaip yra nuo 2006 metų. Daug žinių gali sukaupti iš praktikos. Bet jei visai visai niekuo nesidomi… Aišku, kažkiek klausimų atsakysi, bet nebūtinai į prizines vietas pretenduosi“, – svarstė Guoda.

Pašnekovei atrodo, kad moksleiviai egzaminui pasiruošę geriau, nes žino daugiau faktų apie ES, detalių, kas kam atskaitingas, kaip veikia įvairios institucijos, nes to mokosi mokykloje. Ji pati papildomų informacijos šaltinių neieškojo. „Gal yra knyga „ES trumpai“… Arba „Wikipedia“ perskaitai ir tikiesi, kad ten niekas neprimelavo, – juokėsi egzamino prizininkė. – Pati Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje duoda buvusių egzaminų klausimus, galima iš jų susidaryti vaizdą, ko tikėtis.“

Savarankiško gyvenimo pradžiamokslis

Prizas už trečią vietą Europos egzamine buvo skrydis oro balionu, nuotr. iš asm. albumo

Prizas už trečią vietą Europos egzamine buvo skrydis oro balionu, nuotr. iš asm. albumo

Baigusi Vilniaus licėjų, Guoda studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), vėliau įstojo į tarptautinės vadybos ir rinkodaros magistrantūrą ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Ši aukštoji mokykla kartu su BI Norvegijos verslo mokykla siūlo dvigubo diplomo programą, pagal kurią, sėkmingai pabaigus 2 semestrus užsienio universitete, gaunami du diplomai. Studentė panoro pasinaudoti šia galimybe ir gavo galimybę pasimokyti Osle.

Norvegija jai pasirodė kultūriškai Lietuvai artima šalis, bet skirtumų aukštajame moksle pastebėjo. Ji iškart atkreipė dėmesį, kad studentų ir dėstytojų santykis – neformalesnis. Užtat atsiskaitymų, ypač egzaminų, tvarka – gana griežta, jų metu rašoma ant specialaus kalkinio popieriaus trimis kopijomis, kurių dvi atiduodamos, o trečioji lieka studentui. Kartais vieną dieną gali būti ir du egzaminai. Nustebino ir kai kurie jaunimo įpročiai, pavyzdžiui, daugelis mėgsta tabako produktą snus, dedami už viršutinės lūpos.

Bet šoko, kad Vakaruose reikia daugiau studijuoti, o ne studentauti, nebuvo: „Nebuvo didelė naujiena, kad reikia protauti, skaityti, dirbti grupėmis. Jau ir TSPMI buvo kitokia kultūra – kad esi atsakingas už tai, ką žinai. Neiškalsi analizės, kodėl vienas ar kitas politikas kažkaip pasielgė. Gali išmokti teoriją, bet jos pritaikymas – tavo smegenų reikalas.

Neturėjau per daug laiko studentauti. Mano prioritetas buvo aiškus – turiu pasiimti iš mokymosi Osle viską, ką galiu. Tai nebuvo auka, vis tiek dėl savęs važiuoji, bet palieki savo aplinką, draugus ir darai trade off – ar metus studijuoju, ar Lietuvoje kažką veikiu. Yra žmonių, kurie nori su pasidalinti, ir tavo tikslas yra pasiimti.“

Guodai rūpėjo pasisemti žinių iš tarptautinio konteksto, nes visada buvo tikra, kad dirbs tarptautinėje erdvėje. Studijos užsienyje jai buvo galimybė įgyti ir gyvenimiškos patirties – ką reiškia atvažiuoti į naują šalį ir pradėti gyvenimą. Vilniuje gimusi ir augusi mergina nebuvo patyrusi to, kas įprasta daugeliui studentų, paliekančių tėvų namus ir atkeliaujančių studijuoti sostinėje.

„Tai buvo tikras savarankiškas gyvenimas: ką valgyti, ar užteks stipendijos mėnesiui, kaip susidėlioti laiką ir suderinti aktyvią tarptautinę visuomeninę veiklą su poreikiu studijuoti visu tempu. Tiek tarptautinių žinių, tiek asmeninių gebėjimų prasme buvo geras patyrimas“, – tvirtino pašnekovė.

Osle „atsiėmė“ Nobelio taikos premiją

Guoda dalyvavo Nobelio taikos premijos įteikimo Europos Sąjungai ceremonijoje, nuotr. iš asm. albumo

Guoda dalyvavo Nobelio taikos premijos įteikimo Europos Sąjungai ceremonijoje, nuotr. iš asm. albumo

Studijuodama lietuvė ėjo ir atsakingas viceprezidentės pareigas Europos jaunimo forume, kuris vienija per 100 nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų bei gina jaunimo teises ES institucijose, Europos Taryboje (ET), Jungtinėse Tautose (JT).

Jau nuo paauglystės Guoda dalyvavo įvairių organizacijų veikloje. „Mano horoskope turbūt parašyta, kad žvaigždės lemia man tarnystę, – juokėsi pašnekovė. – Visos aktyvios veiklos buvo savęs atradimas. Mokykloje pradeda spausti: „ką studijuosi? ką pasirinksi?“, lyg tada pasirinktum visam likusiam gyvenimui… Tarkim, jei būsi politikos mokslų bakalauras, vien tik rašysi straipsnius į politikos mokslų žurnalus. Pagalvojau: pala, kas esu tas „aš“, kas man patinka?

Įsiliejau į jaunimo organizacijas, norėdama susiprasti iš labiau praktinės pusės. Man tai patiko, nes ne tik daugiau supratau apie save, bet ir atsirado patirties bagažas, galėjau aiškiau modeliuoti ateitį. Tai buvo ne tik smagu, bet ir labai aiški praktinė nauda. Galėjau save išbandyti be didelės rizikos. Pasitikėjimo savimi, savęs išbandymo įvairiose perspektyvose tai davė labai daug. Kaip „Nike“ šūkis – „Impossible is nothing“. Taip ir yra, jei darai – ir pasidaro.“

Guoda pirmiausiai prisijungė prie Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ), kuri, nepaisant pavadinimo, yra ne politinė, o ideologinė nevyriausybinė organizacija. „Kad noriu labiau įsilieti į jaunimo veiklą, nusprendžiau, kai 2006 metais išvažiavau į pirmus jaunimo mainus Armėnijoje. Ten pamačiau, kad žiauriai smagu, kad žmonės iš kitų šalių, nors turime daug stereotipų vieni apie kitus, yra tokie patys žmonės, jiems taip pat rūpi mokslai, šeima, paauglystėje – antros pusės radimas. Supratau, kad, nors svarbu, iš kur esame, mes visi – viena didelė žmonija“, – prisiminė ji.

Vėliau Europos liberalaus jaunimo organizacija nominavo savo narę dalyvauti rinkimuose į Europos jaunimo forumą. Patekusi į šią organizaciją, lietuvė iš pradžių daugiausia dirbo su Rytų Europos, Balkanų, Kaukazo šalimis. kurios tuo metu neturėjo savo nacionalinių jaunimo organizacijų tarybų. Guoda prisidėjo jas kuriant Bulgarijoje, Serbijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje. Po poros metų buvo išrinkta viceprezidente ir 2013-2014 metais kuravo ryšius su ES institucijomis.

Studijuodama Osle Guoda dalyvavo įteikiant Nobelio taikos premiją. 2012 metais ji buvo skirta ES. Bendrija siekia kuo labiau įtraukti jaunimą, todėl buvo nuspręsta, kad ceremonijoje dalyvaus ne tik du Europos jaunimo forumo atstovai, bet ir konkurso būdu atrinkti maltietis, italė, ispanė bei lenkė. Jaunieji svečiai dalyvavo visuose oficialiuose renginiuose. Ši patirtis ir galimybė būti reikšmingo įvykio dalimi lietuvei padarė didžiulį įspūdį. „Kartais mano draugai sako: laimėjai Nobelio taikos premiją. Sakau, kad ne aš, o mes visi laimėjome“, – juokėsi Guoda.

Jau po to, grįžusi į Lietuvą ir pabaigusi studijas ISM, ji porą metų „ilsėjosi nuo jaunimo veiklos“ – dirbo „Swedbank“. Bet pamačiusi, kad Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra ieško direktoriaus, pagalvojo, kad jos tarptautinė patirtis gali praversti, ir pateikė savo kandidatūrą.

Gegužės 9 d. Europos egzaminas vyks mokyklose pasirinktu laiku (raštu arba internetu), organizacijose (internetu), o individualūs dalyviai egzaminą galės laikyti internetu. Gegužės 20 d. vyks antrasis Europos egzamino etapas internetu, į kurį pateks po geriausią dalyvį iš kiekvienos mokyklos, organizacijos ir geriausiai egzaminą išsprendę individualūs dalyviai. Europos egzamino finalas Europos namuose Vilniuje vyks gegužės 24 d. Daugiau informacijos galima rasti šiame šiame tinklalapyje.

 Eglė Zicari

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: