Užgavėnės Islandijoje – šventė tris dienas
Vasaris, Islandija, Haukuro Sigurðssono nuotr.
Lietuvoje metas aplink gavėnią asocijuojamas su gamtos gyvybės pabudimu – sužaliavimu, o Islandijoje saulės pasirodymas yra šviesos ir energijos šventė. Daugybėje tautų per Užgavėnes vaišinamasi saulę simbolizuojančiais blynais, o Islandijoje bei kitose skandinaviškose šalyse – didžiulėmis bandelėmis, prikimštomis kremo, uogienės ir šokolado.
„Žalia žiema“ (liepa, Islandija), Haukuro Sigurðssono nuotr.
Sotumo patenkinimas šiuose šaltuose kraštuose itin svarbus. Yra sakoma, kad Islandijoje taip pat esama keturių metų laikų – trys baltos ir viena žalia žiema. Ir jei Lietuvoje Užgavėnes mes švenčiame su trenksmu šokdami aplink laužą, personifikuodami žiemą į demoną, kurį reikia nubaidyti, nugalėti ir sunaikinti, tai Islandijoje šis žiemos karnavalas labiau žiūri pilvo reikalų, nes iki „žaliosios žiemos“ (vasaros) apraiškos teks nugyventi dar vieną „baltą žiemą“, ką mūsų gimtinėje vadiname pavasariu.
Beje ar teko kur girdėti, kad Užgavėnių šventė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų laikais buvo švenčiama net tris dienas? Manoma, kad tokia tradicija į Lietuvą atkeliavo iš vokiškų žemių, o šią linksmybę apvainikavo kaukių karnavalas ir soti puota. Turtingieji nusimesdavo savo ištaigingą drabužį ir patapdavo vargšais: valstiečiais, piemenimis, kalviais, durininkais ir išsisuodinę veidus, drobiniais marškiniais ar kitais skudurais vaizduodavo žemojo luomo žmones.
Islandijoje Užgavėnių tradicija pasirodė XVI a. viduryje, kai šalis dar buvo katalikiška ir tuo metu visame pasaulyje paplitusi karnavalų (lot. caro – „mėsa“, levara – „pašalinti“) idėja atklydo ir į šią atokią Europos salą. Islandijoje taip ir neprigijo itin triukšmingi ir spalvingi karnavalai su daug žaidimų, šokių ir kvailionių. Valgymo, ar teisingiau persivalgymo, ritualas čia užima daug svarbesnę vietą ir tam skirtos net trys dienos iš eilės.
Bandelių diena
Pirmoji Užgavėnių diena Islandijoje prasideda visada pirmadienį, likus dviems dienoms iki gavėnios ir vadinama Bandelių diena (isl. Bollurdagur), kuomet namų, restoranų ir kepyklų stalai nukraunami grietinėlės pripūstomis bandelėmis, paskanintomis uogiene ir šokolado glaistu. Suaugusieji sau trina pilvus prisimindami puriųjų bandelių skonį, kvapą ir malonaus persivalgymo jausmą, nes šią dieną jų gali valgyti kiek nori.
Vaikai irgi laukia šios dienos. Šventei artėjant mažieji kurpia kuo išradingesnę „bandelių rykštę“ (isl. Bolluvondur) iš spalvotų ir blizgių juostelių atraižų ir nekantraudami laukia ankstyvo pirmadienio ryto nuplakti tėvus rykštele šaukiant „Bolla, Bolla!“ (liet. bandelių, bandelių!) Kiek smūgių sudavei – tiek bandelių ir gausi, sakoma. Tačiau ši tradicija pamažu netenka susidomėjimo.
Darri Kristjánssonas, nuotr. iš asmeninio albumo
Dabar tiek mokymo, tiek darbo įstaigos pasirūpina bandelėmis ir vaišina kolegas, todėl bandelių kepimas namuose tampa retenybe. Yra vaikų, kurie dievina šias bandeles ir galėtų suvalgyti visą dešimtį, bet yra ir tokių, kur vos ne vos įveikia vieną.
Darri Kristjánssonas kaip tik vienas iš tų vaikų, kuris jau seniai nustojo gaminti bandelių rykštę, nes kokia prasmė „mušti“ tėvus ir reikalauti „bolla“, jei tos bandelės papraščiausiai tavęs nedomina.
„Labiausiai nemėgstu bandelėse esančio kremo, jo ten tiek daug, o uogienę mėgstu. Bet jei man pagamintų bandelių be nieko arba vien su uogiene, jos paprasčiausiai nebebūtų Užgavėnių bandelės. Tokia tiesa“, – sako berniukas.
„Sprogumo“ diena
„Valgyk, kol sprogsi“ (isl. Sprengidagur) diena be išimties švenčiama antradieniais, septintą savaitę iki Velykų ir šiais metais sutampa su mūsų lietuviškų Užgavėnių data. Pagrindinis šios šventės patiekalas – skaldytų žirnių sriuba su sūdyta avienos arba arklienos mėsa (isl. saltkjöt og baunir).
Nors dabar populiariausias lietuviškas Užgavėnių patiekalas – blynai, bet atsigręžus į senesnes tradicijas, ši islandiška sriuba visgi labai artima ir lietuviškam Užgavėnių šiupiniui, verdamam iš kruopų, žirnių miltų, pupelių, kiaulės kojos ir lašinių. Toks viralas – apeiginis maistas, siejamas su derliumi. Tiek Lietuvoje, tiek Islandijoje Užgavėnių diena pažymi baigiamąjį pokalėdinį mėsiedo linksmybių periodą, todėl ypač šią dieną svarbu valgyti kuo daugiau mėsos. Persivalgymas yra būtinas tiek mūsų šalyje, tiek šaltojoje Islandijoje, nes jei esi sotus šią dieną, būsi sotus ir visus metus, tikima abiejose kultūrose.
Yra tokia dainelė „Saltkjöt og baunir, túkall“ (liet. sūdyta mėsa ir žirniai – du centai). Tai daugiau kaip šūkis, kuris šią dieną girdimas visur. Dar prieš kelis dešimtmečius du islandiški centai buvo gana nemaži pinigai ir tai parodo, kad tokia lėkštė sriubos turėjo savo kainą. O dabar už du tokius centus nenupirksi net vieno saldainio, bet dainelė išliko populiari iki šių dienų.
Esama ir tokių nemokamų sriubos dalinimo akcijų, kurios kartais vyksta Islandijos sostinės Reikjaviko pagrindinėje gatvėje ar turgaus skvere. Tik už lėkštę sriubos būtinai turi sumokėti šią simbolinę kainą – du centus ir užtraukti „Saltkjöt og baunir, túkall!“.
Pelenų diena
Ir galiausiai trečiadienį, Pelenų dieną, kai didelė dalis katalikiškojo pasaulio jau pasninkauja ir laikosi rimties, Islandijoje įvyksta kaukių ir saldainių festivalis, vadinamas Öskudagur. Tai didelė vaikų šventė, kuri miesto gatves pripildo kostiumuotų būtybių ir jų klegesio.
Ši diena gal kiek primena amerikietiškąją Helovino šventę dėl pačios idėjos dėvėti kostiumus ir prašinėti saldumynų. Tačiau Islandijoje ši šventė turi kiek kitokį atspalvį: čia vaikai gali tapti kokiais tik nori fantazijų herojais: princesėmis, piratais, gyvūnais, kitų planetų gyventojais, filmų veikėjais, nes aprangos esmė – sukurti džiaugsmo, žaidimo ir fantazijos pasaulį.
Vaikai vaikšto ne po namus, o lanko parduotuves, kepyklas, biurus dainuodami dainas ir taip prašydami pripildyti krepšius saldainių.
Ebba Jónsdóttir su savo draugėmis labai atsakingai ruošia šių metų dainų repertuarą, nors daug vaikų neskiria tam daug dėmesio: sudainuoja ką nors paskubomis, didžiausią svarbą teikdami būtent saldžiajam užmokesčiui.
Pelenų dienos dainos, Herdís Albertos Jónsdóttir nuotr.
Kuo būti? Šią dieną tai gana didelė visų vaikų dilema. Darri Kristjánssonas dar pernai nusprendė, kad šiais metais bus astronautu. Jis visus metus ieškojo tam tinkamo kostiumo, kol galiausiai suvokė, jog tikro astronauto kostiumo vis dėlto negaus, o sukurti savos gamybos kostiumą neturi įgūdžių.
Princesė Ebba, Herdís Albertos Jónsdóttir nuotr.
Ebba ir šiais metais tęs princesės kostiumo tradiciją – bus nuotykių princesė iš Kinijos vardu Mulan. Ebbos mama Herdís Alberta Jónsdóttir pasakoja, kad šią dieną visi privalo išpildyti savo slapčiausius norus įsikūnyti į mylimą herojų.
Ji prisimena: „Kai mano mažasai sūnus buvo ketverių, panoro Pelenų dieną būti rožiniu kiškučiu. Tuo tarpu buvo sutarta, kad vyresnysis brolis, kuris tuo metu buvo dešimties, pasiims mažylį į miestą su visa jo draugų kompanija įsikūnijusių į Supermeno, Žmogaus-voro, nindzės ir kitų superherojų vaidmenis. Gal broliui ir buvo neparanku tampytis su rožiniu zuikiu, bet, manau, kad ši šventė svarbi tuo, kad kiekvienas gali būti kuo tik nori ir šėlti drauge.“
Paklausta apie jos vaikystės laikus, Herdis Alberta šypsosi: „Žinai, tuo metu, kai augau, tokių puošnių herojų dar nebuvo, kaip ir tokių ištaikingų kostiumų. Mes papraščiausiai įlįsdavome į močiutės spintą ir dažniausiai taip „tapdavome“ senais žmonėmis. Va ir einam su broliu gatve kaip senukų pora.“
Pasirodo, dar prieš kelis dešimtmečius islandų vaikai irgi lankydavosi po žmonių namus ir vietoj to, kad sudainuotų dainelę, būdavo prašomi pasakoti istorijas. Viskas prasidėdavo nuo to, kai šeimininkai užklausdavo: „O kas gi jūs tokie būsite?“. Žinoma, juk užmaukšlinta kepurė ar nukaręs paltas nekėlė jokių asociacijų su kokiu nors veikėju, todėl čia tikrai buvo vietos fantazijai ir visi iš to turėjo daug gardaus juoko.
Šių dienų herojai visgi į viską žiūri materialiau. Ech tie vaikai vanagai. Trypia parduotuvių slenkstį tol, kol sportiniai krepšiai pasidaro pilnut pilnutėliai saldainių arba tol, kol pardavėjai vitrinose iškabina ženklus „Saldainių nebeturime!“ (isl. nammið búið).
Pelenų maišeliai, commons.wikimedia.org nuotr.
Švenčių tradicijos visgi nyksta. Kaip ir dar viena Pelenų dienos apeiga – gamintis pelenų maišelius (isl. Öskupokar), kurių viduje paberta sauja pelenų ir įdėtas popieriaus lapelis su juokinga žinute. Maišeliai su mažyčiu kabliuku būdavo kabinami praeiviams ant nugarų slapčiomis, ypač tarp vyrų ir moterų – šie joms, o jos šiems. Tai bendruomenei suteikdavo šmaikštumo ir tyro humoro dvasios. Juk ar gali būti kas geriau nei pasijuokti drauge ir pažaisti?
Vaida Bražiūnaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Užgavėnės Islandijoje – šventė tris dienas”
[…] Užgavėnės Islandijoje – šventė tris dienas […]
PatinkaPatinka