Kodėl europiečiai tiek daug geria?

Alkoholis dažnai tampa neatsiejama vakarėlio dalimi, Davitydave (Flickr.com) nuotr.

Alkoholis dažnai tampa neatsiejama vakarėlio dalimi, Davitydave (Flickr.com) nuotr.

Indijoje, kur gyvenau, vos televizijos ekrane šmėsteli herojus su cigarete, apačioje atsiranda užrašas apie rūkymo žalą. Šalyje taip pat neleidžiama rūkyti viešose erdvėse, o kai kuriuose valstijose draudžiamas ir alkoholis. Azijos šalys labiausiai geriačių tautų dešimtukuose nedominuoja. Tačiau šis straipsnis ne apie Aziją, ir ne apie Indiją, o Europą.

Europa turi gilias alkoholio vartojimo tradicijas, o tam tikri gėrimai yra neatsiejami nuo įvairių šalių kultūros. Juk ir Lietuvoje pasakos dažnai baigiasi: „Alų, midų gėriau, per barzdą varvėjo.“ Be šalimais kliuksinčių vyno amforų neišsiversdavo ir Platono laikų graikai, susirinkę diskusijai kokio nors aristokrato namuos.

Nors bendras suvartojamo alkoholio kiekis Europoje per keletą pastarųjų dešimtmečių sumažėjo, tačiau alkoholis vis dar yra trečioje vietoje tarp daugiausiai žmonių gyvybių nusinešančių rizikos veiksnių, o galvos skausmą gydytojams kelia vis jaunėjantis alkoholikų amžius.

2013 m. baigė galioti ES Alkoholio strategija. 20 Europos sveikatos organizacijų paliko ES alkoholio ir sveikatos forumą eurokomisarui Vyteniui Andriukaičiui paskelbus, kad nauja strategija 2016-2022 m. nebus kuriama.

Griežčiausi įstatymai Norvegijoje

Bene griežčiausi įstatymai alkoholio klausimu yra Norvegijoje. Stiprus alkoholis čia pardavinėjamas tik specialiose parduotuvėse. Silpni alkoholiniai gėrimai gali būti pardavinėjami ir prekybos centruose, bet ne vėliau nei 20 val., o šeštadieniais – tik iki 18 val. Alų ir vyną šalyje galima įsigyti nuo 18 metų, o stipriuosius gėrimus – nuo 20 metų. Alkoholis nepardavinėjamas sekmadieniais, per šventes ir rinkimų bei referendumų dienomis. Bet kokia stipresnių nei 2,5 proc. gėrimų reklama yra draudžiama.

Nieko keista, kad Norvegija priskiriama prie mažai geriančių šalių, čia vienam gyventojui nuo 15 metų tenka 7,7 litro grynojo alkoholio. Palyginimui, ne tik Europos, bet ir pasaulio „lyderių“ pozicijose esančios Baltarusija, Moldova ir Lietuva suvartoja atitinkamai 17,5, 16,8 ir 15,4 litro vienam gyventojui per metus.

Norvegijos bandymai reguliuoti alkoholio vartojimą siekia dar XIX a. vidurį, kuomet buvo uždrausta namuose gaminti spiritinius gėrimus ir įvesti prekybos leidimai. Pirmoji specializuota alkoholio parduotuvė buvo įkurta 1870 m. Po Pirmojo pasaulinio karo distiliuotas spiritas buvo visai uždraustas, tiesa, šis draudimas ilgai neišsilaikė.

Tačiau alkoholio vartojimo statistikoje esama ir įdomesnių pjūvių nei bendras suvartojamo alkoholio kiekis. Tai skaičius, kiek mirčių sukelia žalingi alkoholio padariniai nuo bendro mirčių skaičiaus. Baltarusijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje ir Moldovoje šie skaičiai svyruoja nuo 24 iki 34 proc. Daugumoje kitų Europos valstybių šis skaičius yra 2-6 proc.

Prieš porą metų Rusija žengė ryžtingą žingsnį pakeisti įsisenėjusius gyventojų gėrimo įpročius ir uždraudė alkoholio reklamą visose žiniasklaidos priemonėse, internete ir lauke. Pirmąsyk šalies istorijoje alus buvo priskirtas alkoholiniams gėrimams, tokiu būdu uždraudžiant juo prekiauti kioskuose, traukinių ir autobusų stotyse bei degalinėse.

Niekas neįvyksta per vieną naktį

Pasaulios sveikatos organizacija Europą skirsto į keturis regionus: Rytų ir Vidurio Rytų, kuriame vyrauja itin didelis alkoholio vartojimas; Vakarų, kuriam būdingas alaus ir vyno vartojimas, tačiau nėra Rytų Europai būdingo smarkaus gėrimo; Šiaurės, pasižymintis stipriu alkoholio vartojimu švenčių dienomis ir savaitgaliais; Pietų, kuriame vyrauja vyno kultūra ir dažnas, tačiau ne itin stiprus alkoholio vartojimas.

Alkoholio vartojimo statistika neatsiranda per naktį, o yra ilgų istorinių ir kultūrinių procesų rezultatas. Dar XIX a. Lietuva patyrė carinės Rusijos alkoholio skatinimo politiką. Vėliau, jau po Antrojo pasaulinio karo, gėrimo kultūra buvo ir toliau diegiama. Socialinė realybė buvo tokia, kad alkoholis tapo vienintele priemone pabėgti nuo slegiančios tikrovės. Vakarų Europa tokių epizodų savo istorijoje neturėjo, todėl šiandien taip ryškiai skiriasi skirtingų regionų alkoholio vartojimo įpročiai.

Nors Pasaulio sveikatos organizacija nuolatos pabrėžia, kad pagrindiniai veiksniai norint suvaldyti alkoholio plitimą visuomenėje yra reklamos ir prieinamumo ribojimai bei kainų didinimas, Lietuvai ir kitoms ES valstybėms dažnai pritrūksta politinės valios priimti alkoholio pramonei nepalankius įstatymus.

Neseniai Seimas nusprendė atidėti 2016 m. turėjusį įsigalioti draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse. Šis draudimas jau seniai sėkmingai veikia tokiose šalyse kaip Prancūzija, Olandija, Belgija, Italija, Norvegija, Švedija ir Šveicarija.

Jaunimas ir Homeris Simpsonas

Homerio Simpsono personažas, kadras iš anim. filmo

Homeris Simpsonas, kadras iš anim. filmo

Šeštadienio vakarą pasivaikščiojus Švedijos, Prancūzijos, Lietuvos ar Nepalo miestų gatvėmis vaizdai ne itin skiriasi: gatvėse daugybė besilinksminančių jaunų žmonių, apsvaigusių nuo alkoholio.

Beveik pusė 15-16 metų europiečių per pastarasias 30 dienų bent kartą smarkiai vartojo alkoholį. Jaunimo gėrimas yra sparčiausiai augantis tarp visų amžiaus grupių. Kadangi jauni žmonės daug laiko praleidžia internete, jie yra puikus taikinys alkoholio reklamai, kurią šioje erdvėje kontroliuoti daug sunkiau. Skaičiai skiriasi: nepilnamečių, bent kartą smarkiai vartojusių alkoholį per pastarąjį mėnesį, Islandijoje ir Albanijoje yra atitinkamai 17 ir 32 proc, o Čekijoje ir Danijoje – 75 proc. Jei suaugusiųjų Europą galima skirstyti į skirtingus regionus, tai jaunimo alkoholiniai įpročiai tokių ryškių regioninių skirtumų neturi.

Azijiečiai ganėtinai sparčiai perima vakariečių madas. Vyresnio amžiaus žmonės tokį jaunimo nusigręžimą nuo tradicinių vertybių ir vakarietiškos kultūros perėmimą laiko „supuvusių Vakarų įtaka“. Augant atskirų Azijos šalių ekonomikai, didėja ir alkoholio vartojimas. Daugelyje šalių tai vis dar yra tabu, tačiau jaunimas po truputį laužia ledus.

Pagrindiniai veiksniai, skatinantys jaunimą pirmąsyk pabandyti alkoholio, visame pasaulyje yra reklama, suaugųsiųjų įtaka ir kine ar žiniasklaidoje vyraujantys alkoholio įvaizdžiai. Paimkime, kad ir populiaraus animacinio filmo „Simpsonai“ pagrindinį herojų Homerį, kuris epizoduose retai pasirodo be alaus skardinės. Tokiu būdu įsivyrauja mitas, kad alkoholis kenkia tik nedidelei saujelei asocialių, savęs nesugebančių kontroliuoti, asmenų. Tik vis ta statistika negailestinga: viena iš keturių jaunų vyrų iki 29 metų amžiaus mirčių yra susijusi su alkoholiu. Nesinori užbaigti didaktiniu tonu, bet Homeris Simpsonas prie šios statistikos, ko gero, irgi yra prisidėjęs.

Karolis Bareckas

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

4 nauji atsakymai į “Kodėl europiečiai tiek daug geria?”

  1. is dalies tu teisus

    Na houmeris nera pateikiamas kaip gerasis pavyzdys ir gerimas nera jo atzvilgiu skatinimas juk kai girtas is jo zvengiama ir jis itin durnai atrodo 😀

    Patinka

    Atsakyti
  2. Anonimas

    Man atrodo jau tikrai geriame mažiau ir saikingiau, ateina į madą sveikatitinimasis, tai.. 🙂 o vyno taurė dar niekam nepakenkė, kai yra geriamas kokybiškai ir su saiku.

    Patinka

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.