Eurais pakeisti litai jau neša pelną

Pakabukas, Manolitai.lt nuotr.

Nuo liepos 1 dienos prekybininkai nebeprivalo skelbti kainų dviem valiutomis, bet didieji prekybos centrai, atsižvelgdami į klientų pageidavimus, planuoja tai daryti iki metų pabaigos. Žmonės dar nori matyti litą. „Atsisveikinimas su nacionaline valiuta išties ilgas, o nostalgija litui tik didėja“, – tvirtina Jolita Mažeikienė, kuriai šis procesas pakuždėjo verslo idėją.

Išradinga moteris sukūrė aksesuarų kolekciją „Mano litai”. Prekiauti iš litų pagamintomis marškinių sąsagomis ji pradėjo praėjusių metų pabaigoje. Buvo įsitikinusi, kad viskas baigsis Lietuvoje įvedus eurą, tačiau verslas auga iki šiol.

Jolita Mažeikienė, asmeninio albumo nuotr.

Jolita Mažeikienė, asmeninio albumo nuotr.

„Sausį, užuot užsidarę, turėjome išplėsti prekių asortimentą. Paklausai neslūgstant, kovą atidarėme el. parduotuvę manolitai.it ir toliau po truputį augame, stiprindami aksesuarų su litais žinomumą“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.

Jos manymu, lietuvių sentimentai buvusiai nacionalinei valiutai yra viena iš sėkmės priežasčių. „Pusės metų patirtis sako, kad lietuvių nostalgija litui stiprėja, o mano kuriami aksesuarai šią nostalgiją dar labiau kursto. Išskirtinių stiliaus detalių ieškantys žmonės tai labai vertina. Praėjusių metų pabaigoje litas dingo iš mūsų piniginių, bet nuo metų pradžios atėjo į madą. Ar išeis litai iš mados, tik laikas parodys.“

Asortimentą diktuoja klientai

„Iš pradžių sąsagas su litais savo vyrams dovanoms pirko moterys, vėliau užsinorėjo pačios puoštis auskarais su litais, turėti žiedą su litu, išsiskirti nešiodamos pakabuką-litą“, – pirkėjų poreikius atskleidžia J. Mažeikienė.

Vieni įdomesnių užsakymų jai – aksesuarai su monetomis, nukaldintomis konkrečiais metais. Buvo klientų, kurie užsakė sąsagas, auskarus, pakabukus ir žiedus su 2014 metais nukaldintomis monetomis, kuriuos, kaip atsiminimą, skirs savo vaikams, gimusiems paskutiniais lito gyvavimo metais.

Pašnekovė pateikia įdomių litų kaldinimo faktų. Pavyzdžiui, paskutinį kartą 1 lito monetos plačiam naudojimui buvo kaldinamos 2010-aisiais, proginės 1 lito monetos – 2013-aisiais. Tačiau kiekvienais metais Lietuvos bankas kelių tūkstančių vienetų tiražu išleisdavo tais metais nukaldintų numizmatinių monetų rinkinius su kiekvieno nominalo, Išskyrus 1, 2 ir 5 centus, monetomis. Pastarosios, pasirodo, buvo nukaldintos 1991 metais ir vėliau esą nebebuvo kaldinamos.

„Kasdien naudodami šiuos smulkiuosius net nepastebėdavome to, kaip ir to, kad jų averse Vytis joja ant žirgo su nuleista uodega. Išskirtinių sąsagų norintiems klientams tereikėdavo įsigyti šiuos rinkinius, kurie antrinėje rinkoje kainuoja nuo 15 iki 30 eurų. Tai jau būdavo jų rūpestis, bet žmonės susirasdavo perpardavinėtojus ir man pristatydavo išskirtines monetas. Įgyvendindama šiuos užsakymus žinau, kad prisiliečiu prie konkrečios šeimos istorijos, kuriu relikviją, nes po daugelio metų perduoti užaugusiems vaikams šie aksesuarai, tikėtina, ir toliau bus perduodami iš kartos į kartą.“

Litų šaltiniai ir vertė

Aksesuarai su litais kuriami iš naujų apyvartinių, bet apyvartoje niekada nebuvusių UNC (angl. uncirculated) monetų. Verslininkė šias monetas naudojo veiklos pradžioje, bet gruodį Lietuvos bankas jų parduoti nebeturėjo. Kai pašnekovė manė, kad verslui atėjo pabaiga, nes banke nebeliko litų, žaliavos papuošalams rado antrinėje rinkoje.

„Kai susidūriau su antrine rinka ir susipažinau su joje monetomis prekiaujančiais žmonėmis, nurimau, – prisimena J. Mažeikienė. – Pasirodo yra išties nemažai žmonių, investavusių į naujas monetas ir šiuo metu gaunančių 100 proc. ar didesnę grąžą.“

Žilvinas Leškevičius, galerijos-antikvariato Florinus.lt nuotr.

Žilvinas Leškevičius, galerijos-antikvariato Florinus.lt nuotr.

Apie šiandien litų teikiamą finansinę naudą kalba ir meno galerijos-antikvariato Florinus.lt direktorius Žilvinas Leškevičius: „Litų kolekcionavimas buvo pagyvėjęs iš karto po euro įvedimo, kuomet daugelis norėjo pasilikti litų prisiminimui.

Dažnai žmonės, rinkdami litus, susidomėdavo numizmatika ir tarpukario Lietuvos litais. Dabar litai jau pardavinėjami didesne kaina nei juos būtų galima išsikeisti banke į eurus. Pavyzdžiui, tam tikrų metų lietuviškų 10 centų moneta kainuoja 3 eurus.“

Prieš pusę metų rinkoje cirkuliavę litai, pasak antikvariato direktoriaus, – jau tikros kolekcinės vertybės, kurias profesionalūs kolekcionieriai senokai kolekcionuoja, o kolekcionavimu neužsiimantys žmonės buvusius apyvartinius litus atsideda prisiminimui, kad galėtų parodyti vaikams ar anūkams.

„Todėl litai turi ne tik materialinę, bet ir istorinę ar, jei taip galima sakyti, dvasinę vertę“, – kalba pašnekovas.

Valstybingumo nepraradome

Antikvariato direktorius pabrėžia, kad dabar ypač populiaru kolekcionuoti įvairių šalių progines dviejų eurų monetas. Kiekviena euro zonos šalis kasmet į apyvartą tam tikru tiražu išleidžia proginių monetų, žyminčių svarbias konkrečios šalies progas ar bendrus istorinius įvykius.

Proginė moneta, galerijos-antikvariato Florinus.lt nuotr.

Proginė moneta, galerijos-antikvariato Florinus.lt nuotr.

Dviejų eurų monetas kolekcionuojantis žmogus stengiasi jų gauti ir dažniausiai sumoka didesnę sumą nei nominali vertė. Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia Monako 2 eurų proginę monetą, išleistą 2007-aisiais princesės Grace Kelly garbei. Ši moneta kainuoja apie 1500 eurų, nors parduotuvėje už ją būtų galima įsigyti prekių vos už 2 eurus.

Ž. Leškevičius aiškina, kad pomėgis kolekcionuoti pinigus slepia kur kas daugiau. „Kiekvienas banknotas ar moneta turi heraldinius simbolius, o tai yra autentiškas, „gyvas“ tam tikros epochos valstybingumo paminklas, atspindintis valstybės istoriją, raidą, politinę situaciją. Todėl kiekviena kolekcija yra ne vien sukauptos valiutos ir nominalų visuma, bet ir tikros gyvosios istorijos dalis, atsispindinti renkamoje ar jau surinktoje kolekcijoje.

Taip žmonės, kolekcionuojantys monetas ar banknotus, gali pasinerti į istoriją ir per šiuos „gyvuosius“ paminklus pajusti romantišką praeities dvasią. Be to, numizmatika yra puiki investicija, nes monetos, o ypač sukauptos kolekcijos nuolat brangsta.“

Dar nenutilusias kalbas, kad įsivesdami eurą praradome dalį valstybingumo, antikvariato direktorius neigia. Pasak jo, ant euro monetų iškalti ir mūsų valstybės simboliai, todėl iš esmės pasikeitė tik valiutos pavadinimas ir perkamoji galia.

„Lietuviškus eurus, jų rinkinius ėmė kolekcionuoti ir Vakarų Europos kolekcionieriai. Todėl galime sakyti, kad mūsų valstybės heraldinis simbolis, iškaltas ant euro monetų, dabar ieškomas ir vertinamas užsienio kolekcionierių. Euras ryškina mūsų valstybingumą kitose šalyse“, – teigiamai euro įvedimą vertina Ž. Leškevičius.

Gabija Karlonaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

3 nauji atsakymai į “Eurais pakeisti litai jau neša pelną”

  1. aura

    Labai originalūs papuošalai. Man labiausiai patiko apyrankė su lito moneta. Būtų puiku turėti tokį prisiminimą apie buvusią nacionalinę valiutą. Būtų labai gerai, jei galima būtų įsigyti tokias apyrankes internetu.

    Patinka

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: