Neverta atsisakyti nuotykio studijuoti svetur dėl to, kad nemoki kalbos
„Buongiorno“, − tai buvo pirmas ir vienintelis žodis, kurį aiškiai supratau italų kalbos pamokoje. Patyriau lengvą šoką, mat prieš atvykdama į Italiją, mokiausi šią kalbą. Bet iš karto geriau pasijutau pastebėjusi, kad ispanai, vokiečiai, turkai ir dar mažiausiai 5 tautybių klasės draugai irgi nelabai ką suprasdami stebi tik itališkai šnekančią dėstytoją.
Buvo įdomu sužinoti, kas daugumą net ir angliškai sudėtingai, o itališkai išvis nešnekančius žmones paskatino atvažiuoti į Italiją studijuoti vietos kalba.
Štai prancūzė, archeologijos studentė Alix ilgai neištvėrė ir pirmajai italų kalbos pamokai net neįpusėjus pasiprašė dėstytojos leisti jai pereiti į žemesnę, pradedančiųjų kalbos lygio grupę. Mergina prieš tai niekada nesimokė italų kalbos. Tiesiog neturėjo laiko, nes buvo suplanavusi pagal „Erasmus+“ mainų programą studijuoti Jungtinėje Karalystėje, bet likus savaitei iki išvykimo, planai netikėtai pasikeitė ir jai teko rinktis kitą šalį.
„Norėjau į Angliją dėl man patrauklios studijų programos, bet šių planų turėjau atsisakyti, todėl pasirinkau Italiją. Čia atvykau paragauti itališko gyvenimo būdo, o niekada anksčiau nestudijuota italų kalba manęs per daug negąsdina, nes ji panaši į prancūzų“, − Alix nepabūgo neplanuotai išvykti studijuoti į Italiją.
Teisės studentas iš Vengrijos Peteris „Erasmus+“ studijas rinkosi pagal šalį, kurios kalbą norėtų išmokti. „Italai daug labiau atsipalaidavę nei vengrai. Ši šalis mane visada žavėjo savitu gyvenimo būdu, todėl noriu išmokti italų kalbą. O tai pravers ir mano siekiamam akademiniam laipsniui, kuriam įgyti reikia mokėti bent dvi užsienio kalbas“, − pasirinkimo priežastis įvardija vengras.
„Tikrai nesitikiu išmokti gerai šnekėti itališkai. Vienas semestras tam yra per trumpas laiko tarpas. Prieš atvykdamas į Italiją, lankiau kelių savaičių kalbos kursus ir dabar Italijoje lankau mėnesio kursus prieš prasidedant studijoms“, − savo patirtimi dalijasi Peteris.
Pasak vaikino, mėnesio italų kalbos kursai, ypač dėstomi Italijoje, padeda gauti kalbos pagrindus. „Žinoma, čia labai praverčia žinios, įgytos anksčiau. Kita vertus, pradedančiųjų klasėje yra ne vienas studentas, kuris visiškai nemoka itališkai. Matosi, kad tiems žmonėms daug sunkiau, bet net ir jie susigaudo, apie ką yra šnekama pamokos metu. Nors dažnai atsitinka linksmų nesusikalbėjimo situacijų“, − įspūdžiais dalijasi vengras Peteris.
Viena iš nekalbančių itališkai studentų yra Ezgi iš Turkijos. Mergina, atvykusi į Italiją, vienoje „Facebook“ studentų grupėje rašė: „Nemoku nė žodžio itališkai, tad nežinau, kaip ir ko pasiklausti, kur ir kada vyksta italų kalbos kursai.“ Šiuo metu mergina mokosi itališkai pasisveikinti ir suskaičiuoti iki 10 ir dar nė akimirkos nepasigailėjo atvykusi į šalį, kurios kalbos nemoka.
„Erasmus+“ studentai kalba angliškai, tad jaučiuosi gerai. Būdama Italijoje, mokausi ne tik vietos kalbos, bet ir tobulinu savo anglų kalbos žinias“, − pozityviai pasakoja Ezgi.
Prieš pusmetį iš studijų Italijoje grįžusi lietuvė Julija džiaugiasi įgyta patirtimi ir išmokta kalba. Mergina studijavo Bolonijos universitete taip pat nemokėdama italų kalbos. „Ryžausi, nes labai norėjau pasimokyti kitur. Italija man patiko ir svarbiausia, buvau labai motyvuota išmokti kalbą“, − prisimena Julija.
„Kalbą pradėjau mokytis jau Lietuvoje, bet labiausiai padėjo vieno mėnesio kalbos kursai prieš studijų pradžią. Italijoje retas kalba angliškai, tad susišnekėti kažkaip reikėjo. Dar norėjosi suprasti, ką kalba dėstytojai, nes pasirinkau sau įdomius dalykus, kurie Lietuvoje nėra dėstomi. Pagaliau, kalba yra raktas į šalies kultūrą. Be vietos kalbos šalį pažinsi labai paviršutiniškai. Todėl džiaugiuosi, kad išmokau italų kalbą. Kalba padėjo svečioje šalyje jaustis savarankiškai ir pasitikėti savimi“, − apie motyvaciją išmokti italų kalbą, pasakoja Julija.
Prancūzė Alix energingai pritaria: „Atsisakyti galimybės vykti į kitą šalį dėl to, kad nemoki kalbos – neverta. Tai nuotykis. Nereikia per daug galvoti, reikia tik sau pasakyti – aš važiuoju ir padarysiu geriausia, ką galiu. Juk esame jauni, išmoksime tą kalbą. Jau pastebėjau, kad čia, studijuodama užsienyje, sutinku naujų žmonių, kurie labai dažnai net nešneka angliškai ar kita tarptautine kalba. Todėl galiu užtikrintai pasakyti, kad sprendimas nevažiuoti į užsienį, nes nemoki kažkokios kalbos, yra visiškai neadekvatus.“
Mergina priduria visiems žinomą tiesą: „Studijos užsienyje – tai vieta patirti naujų nuotykių, daryti tai, ko nedarai įprastai. O išvažiuoti studijuoti svetur dabar taip lengva, nes Europos Sąjunga studijas ir pragyvenimą finansuoja. Tad kodėl nevažiuoti.“
Išankstinė programos „Erasmus+“ sąlyga – atlikti kalbos įvertinimo testą, jeigu studijos vyks vokiečių, anglų, ispanų, prancūzų, italų arba olandų kalba. Vėliau, studijoms jau prasidėjus, testą reikia atlikti dar kartą. Rezultatai yra matomi pačiam studentui ir aukštajai mokyklai, kuri siunčia studentą studijuoti į užsienį.
Gabija Karlonaitė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Vienas atsakymas į “Neverta atsisakyti nuotykio studijuoti svetur dėl to, kad nemoki kalbos”
[…] Neverta atsisakyti nuotykio studijuoti svetur dėl to, kad nemoki kalbos […]
PatinkaPatinka