Kiek kalbų, tiek Vokietijos pavadinimų, vienas – su lietuvišku prieskoniu

Sukūrė Eglė Digrytė, 10 lapkričio, 2015

Tyskland, Duitsland, Prastai kalbančiųjų žemė, Purutia, An Ghearmáin, Kelemania, Siamani, Almanya, Saksamaa, Njemačka, Vācija… Jokia kita valstybė, bent Europoje, neturi tiek skirtingai užsienio kalbomis skambančių pavadinimų kaip Vokietija. Painiavą nulėmė istorinės priežastys – šioje didžiulėje teritorijoje nuo seno gyveno daug įvairių genčių, buvo skirtingų karalysčių, o jos suvienytos tik XIX amžiaus pabaigoje, tad kitos tautos šalį pavadino kaip tinkamos.

Jos išsamiai pristatytos šiame vaizdo įraše.

Dabartinis pavadinimas – tik XIX amžiuje

Centrinėje Europoje esanti viena didžiausių žemyno valstybių Vokietija nuo seno turėjo nemažai kaimynų, tad nieko keisto, kad ji laikui bėgant gaudavo vis daugiau skirtingų pavadinimų. Keblumų kėlė ir faktas, kad čia gyvavo atskiri regionai (Bavarija, Prūsija, Saksonija, Hanzos lyga), ilgą laiką teritorija buvo Šventosios Romos imperijos (jos valdovas vadinosi ir vokiečių tautos karaliumi) dalimi, o bendra valstybė Vokietija atsirado tik 1871 metais.

Net patys vokiečiai savo kraštui buvo prigalvoję įvairių pavadinimų: žlugus Šventosios Romos imperijai atsirado Vokiečių konfederacija (Deutscher Bund), Vokiečių viešpatija (Deutsches Reich), Šiaurės Vokietijos konfederacija, sovietmečiu dalis teritorijos tapo Vokietijos Demokratine Respublika.

Dabartinis oficialus pavadinimas lietuviškai – Vokietijos Federacinė Respublika, trumpasis (tradicinis) – Vokietija ar VFR, nurodyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke. Iš kur jis atsirado, nežinia. Žodžio „Vokietija‟, kaip ir latviško Vācija, proistorė kalbininkams tebėra mįslė. Panašiai skamba ir žemaičių Vuokītėjė bei kuršių Vāce Zėm.

Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga šiuose pavadinimuose matomas šaknis vāca/vākiā siejo su viena iš švedų genčių – esą taip galėjo būti vadinti vikingai. Jo kolega latvis Konstantīnass Karulis iškėlė prielaidą, kad pavadinimas galėjo kilti iš indoeuropiečių prokalbės žodžio wek („kalbėti‟) ir iš jo atsiradusio senosios prūsų kalbos wackis („šaukimas į karą‟) ar latvių vēkšķis. Taip būdavo apibūdinami kaimynai, kurių kalba baltams buvo nelabai suprantama.

Panašus Lietuvoje kartais skambantis paaiškinimas, esą „Vokietija, vokietis‟ turi ryšį su žodžiais „vagis, vogti‟. Esama ir tokių versijų, kad „Vokietija‟ atsirado iš vokiečių kalbos žodžio Volk, reiškiančio „tauta, liaudis‟.

Krikštatėvis – Julijus Cezaris

Patys vokiečiai save vadina Deutsch, o šalį – Deutschland, vediniais iš senosios aukštosios vokiečių kalbos žodžio diutisc, reiškiančio „žmonių, tautos‟ (taigi Deutschland pažodžiui – Žmonių žemė). Senovėje esą taip buvo atskiriami „paprasti‟ žmonės, kalbantys germaniškai, nuo keltų ir romėnų palikuonių. Įdomi sąsaja – diutisc kildinamas ne tik iš vokiečių prokalbės žodžio *Þeudiskaz, bet ir iš indoeuropiečių prokalbės žodžio *teuta. Jie abu reiškia „žmonės‟ ir akivaizdžiai giminiuojasi su lietuvišku „tauta‟.

Tokios pat lingvistinės gijos driekiasi į Italiją (ten vokiečiai, vokiečių kalba vadinami tedesco) ir kai kurias kitas šalis. Vokietija olandams – Duitsland, skandinavams – Tyskland, Liuksemburgo gyventojams – Däitschland, japonams – Doitsu*, korėjiečiams – Dogil/Togil, kinams – Déguó.

Bene daugiausiai kalbų iš senovės romėnų perėmė pavadinimą Germania. Taip imperatorius Julijus Cezaris „Galų karo užrašuose‟ pavadino tautas, gyvenančias į rytus nuo Reino ir į šiaurę nuo Dunojaus upių. Šios savęs germanais nevadino – tai buvo galų kūryba, galbūt reiškusi „kaimynas‟ arba „miško vyrai‟.

Germanų gentis 98-aisiais prieš mūsų erą pasirodžiusiame veikale „Germania‟ išsamiai aprašė romėnų istorikas Tacitas, pirmasis paminėjęs ir prie Baltijos jūros gyvenančius aisčius. Bet jis germanais vadino belgų tungri gentį. Dar vos prieš gerą šimtmetį istorikai ginčijosi, kas vis tik yra belgai – germanai ar keltai, bet nusprendė, kad greičiausiai pastarieji.

Timas Osterholmas savo analizėje „Table of Nations‟ pateikė dar vieną versiją – esą žodis Germania kilęs iš asirų miesto Kermano pavadinimo. „Deutsh‟ jis taip pat susiejo su Asirija. Pagal šią teoriją, per Ninevos žlugimą grupė žmonių pasitraukė į šiaurę nuo įsiveržėlių babiloniečių. Kraustydamiesi iš civilizuotos teritorijos pas primityviau gyvenančias tautas jie greičiausiai naudojosi ir tam tikra įtaka.

Anglai žodį German, pakeitusį ankstesnius Almain ir Dutch, ėmė vartoti XVI amžiuje. Jų pavyzdžiu pasekė daugelis tautų: airiai (An Ghearmáin), albanai (Gjermania), armėnai, italai, rumunai ir žydai (Germania), bengalai ir indai (Jarmani), etiopai ir malajiečiai (Jerman), bulgarai ir rusai (Germaniya), havajiečiai (Kelemania), laosiečiai (Yialaman), tailandiečiai (Yoeramani).

Šaipėsi iš kalbos

Alemanai buvo pietų germanų gentis, kurios pavadinimas pavirto į prancūzišką Allemagne ir ispanišką Alemanía. Jie gyveno dabartinėje Šveicarijos, Prancūzijos Elzaso srities ir Pietų Vokietijos teritorijoje. Vokiečių prokalbėje *Alamanniz galėjo reikšti „visi vyrai‟ (turintys teisę ir pajėgūs kovoti) arba „kiti, svetimi, nepažįstami žmonės‟.

Panašiai šalis vadinama arabų (‘Almānyā), azerbaidžaniečių (Almaniya), filipiniečių (Alemanya), kurdų (Elmaniya), persų (‘Ālmān), portugalų (Alemanha), tadžikų (Olmon), turkų (Almanya) kalbose.

Dar viena gentis, davusi pavadinimą Vokietijai keliose kalbose, – saksai. Vokiečių prokalbės žodis *sakhsan kildinamas iš seax, reiškiančio „peilis, kardas‟. Suomijoje ir Estijoje ši šalis vadinama Saksa bei Saksamaa.

Vokietiją rusai vadina Germaniya, bet vokiečiai jiems – nemtsy. Į pastarąjį žodį panašus daugelio kitų slavų tautų vartojamas šios valstybės pavadinimas: baltarusių (Nyamyecchyna), bosnių, kroatų ir juodkalniečių (Njemačka), čekų ir slovakų (Nemecko), lenkų (Niemcy), serbų (Nemačka), slovėnų (Nemčija), ukrainiečių (Nimecchyna). Panašiai sako ir vengrai – Németország. Šis pavadinimas kilęs iš slavų prokalbės žodžio němьcь, reiškiančio „svetimas, užsienietis‟, paraidžiui – „negebantis kalbėti‟.

Tai – dar ne viskas. Viduramžiais skambėjo ir kitokie Vokietijos pavadinimai: žydai ją vadino Nojaus anūko ir esą vokiečių protėvio Aškenazio vardu, graikai – Frángoi (nuo frankų), norvegai – Suðrvegr (Pietų keliu – priešingai Norway), lotyniškuose raštuose vartotas žodis Teutonia (pagal dar vienos genties teutonų pavadinimą – pastebite dar vieną sąskambį su „tauta‟?).

Kai kuriose mirusiose ir šiandieninėse kalbose galima rasti ir kitokių, nesusijusių su minėtais šešiais, Vokietijos pavadinimų. Ruandoje ji – Ubudage, Taityje – ne tik Heremani, bet ir Purutia (iškraipytai „Prūsija‟). Bene poetiškiausius pavadinimus parinko indėnai: navahai – Béésh Bich’ahii Bikéyah (Metalinių kepurių nešiotojų šalis – pagal plieninius vokiečių karių šalmus), lakotai – Iyášiča Makȟóčhe (Prastai kalbančiųjų žemė). Ir daugiau Vokietijos pavadinimų susiję su anuomet menku vokiečių gebėjimu šnekėti angliškai ar nesuprantama jų kalba, kad ir minėti slaviški. O jotvingiai vokiečius vadino miksiskai (mikniais).

Vokiečių tauta kitų jiems pavadinti ar apibūdinti prigalvotų žodžių gausa lenkia ir savo valstybę. Netrumpą jų sąrašą galima rasti čia.

* Dėl aiškumo pavadinimai kitas abėcėles naudojančiomis kalbomis perrašyti lotyniškais rašmenimis.

Eglė Digrytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 nauji atsakymai į “Kiek kalbų, tiek Vokietijos pavadinimų, vienas – su lietuvišku prieskoniu”

1. Monakas Vokietijoje, Mėnulio bamba Meksikoje ir kiti lingvistiniai pokštai geografijoje | Euroblogas.lt 11 gegužės, 2018

   […] gausia pavadinimų kolekcija gali pasigirti Vokietija. Panašiai kaip mes – Vācija – ją vadina tik latviai. Vokiečiams jų valstybė yra […]

   PatinkaPatinka

   Atsakyti
2. AlgirdasP 11 rugpjūčio, 2019

   Girdėjau žemaičių „teoriją“, kad vardas Vokietija kilo tada, kai žemaičiai sakydavo „Va kiets!“ apie kryžiuočių ordino karius, turedami omenyje jū metalinius šarvus. Plg. indėnai navahai: “Béésh Bich’ahii Bikéyah“, Metalinių kepurių nešiotojų šalis – pagal plieninius vokiečių karių šalmus. Neturint kitos, tai bent jau kažkokia teorija…

   PatinkaPatinka

   Atsakyti

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.