ES iš migrantų ir kitų krizių šį pusmetį temps tolerantiškieji olandai
Nuotr. iš https://www.government.nl
Europos Sąjungai (ES) išgyvenant ne lengviausius laikus netyla ginčai dėl pabėgėlių, taupymo ir santykių su Rusija, todėl daugelis pasigenda ankstesnės vienybės, – prie Bendrijos vairo prieš savaitę stojp olandai. Prioritetais jie pasirinko migraciją ir saugumą, inovacijas ir darbo vietų kūrimą, tvarius finansus, į ateitį orientuotą klimato ir energetikos politiką.
Perimdami iš Liuksemburgo pirmininkavimą 28 valstybių klubui, Nyderlandai pripažino, kad dabar tam – ne lengviausias metas. Kaip pažymėjo šalies vyriausybė, imigrantų antplūdis, ne tik terorizmo pavojus ir geopolitiniai pokyčiai Rytuose, bet ir vidinės „fragmentacijos grėsmė‟ bus iššūkiai Bendrijai. „ES išgyvena rimtus išbandymus‟, – teigiama vyriausybės ataskaitoje. Olandams teks padėti ES rasti bendrus sprendimus „šiais audringais laikais‟, todėl esą prireiks „vienybės ir išminties visuose lygiuose‟.
Vėjo malūnai Nyderlanduose, nuotr. iš https://www.government.nl
Marko Rutte vadovaujama vyriausybė pirmininkavimo prioritetais paskelbė migraciją, tarptautinį saugumą, inovacijas, darbo vietų kūrimą, euro zonos atsparumo stiprinimą. Norima ES, daugiausiai dėmesio skiriančios tam, kas rūpi gyventojams ir verslui, kuriančios darbo vietas ir augimą per inovacijas, vienijančios piliečių visuomenę. Bendrijos lygiu žadama imtis tik tų veiksmų, kurie bus efektyvesni už politiką atskirose valstybėse, o šioms palikti švietimą, sveikatos apsaugą, pensijas, mokesčius.
Bus diskutuojana ir apie Šengeno erdvę. Lapkritį Nyderlandai stojo ginti planus sumažinti šią teritoriją iki kelių pagrindinių šalių, siekiant ją stabilizuoti ir įveikti kai kuriuos trūkumus. Sprendžiant migrantų krizę, Nyderlandai pasiūlė Šengeno erdvėje palikti vien pirmąsias nares – juos, Belgiją, Liuksemburgą ir Vokietiją, tik vietoj Prancūzijos pakviesti Austriją ir Švediją. Kitos valstybės „mini Šengeno‟ idėją sutiko priešiškai.
Dar vienas galvos skausmas – Jungtinės Karalystės ateitis Bendrijoje, premjerui Davidui Cameronui siekiant reformų, kurios leistų lengviau „parduoti‟ tolesnę narystę ES rinkėjams. Netolimoje ateityje gali įvykti referendumas šiuo klausimu, o atitinkamos derybos numatytos šio pusmečio pabaigoje.
Ginčų dėl ES netrūksta pačiuose Nyderlanduose. Balandį numatytas referendumas dėl ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties, kurią turi ratifikuoti visos 28 narės, bet šešios to dar nepadarė. Nors referendumo rezultatai neprivalomi, atmetus šį susitarimą per pirmininkavimą M. Rutte kabinetas turėtų pasijusti mažų mažiausiai nemaloniai. Šalyje stipriai justi euroskeptiška nuotaika, kurią ypač kursto prieš imigraciją ir islamą nusiteikęs politikas Geertas Wildersas.
Maži, bet gerbiami
Ką tik prasidėjęs pirmininkavimas – jau dvyliktas vienai iš ES įkūrėjų, tad olandams niekas negali prikišti patirties stokos. Turint omenyje ir efektyvų jų administracinį darbą, artimiausias pusmetis organizacine prasme turėtų praeiti sklandžiai. Nyderlandai pirmininkavimui kruopščiai ruošėsi – pastaraisiais metais konsultavosi su suinteresuotomis pusėmis, tad ministerijos puikiai išmano skirtingas pozicijas sprendžiant svarbiausius klausimus. Dar vienas privalumas – ši nedidelė, pragmatišku požiūriu ir sėkmingu problemų sprendimu garsėjanti šalis yra gerbiama, apsupta didžiųjų ES narių Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės, tad turėtų būti puiki tarpininkė derybose.
Nuotr. iš https://www.government.nl
Dar daugiau – ne vieną įtakingą postą ES užima olandas. Bene aukščiausias pareigas – Europos Komisijos (EK) pirmojo vicepirmininko – eina ligtolinis Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas. Jo darbas – tikrinti, ar EK teisės aktų pasiūlymuose aptariamais reikalais atskiros šalys nesirūpina geriau. Keturių vaikų tėvas yra baigęs prancūzų kalbą ir literatūrą, vėliau studijavo Europos teisę. Karjerą jis pradėjo 1987 metais kaip Užsienio reikalų ministerijos tarnautojas, vėliau dirbo Nyderlandų ambasadoje Rusijoje, tuomečio EK nario Hanso van de Broeko komandoje, buvo išrinktas į parlamentą, keletą metų ėjo Europos reikalų ministro pareigas.
Dar vienas olandas – Alexanderis Italianeris – yra Komisijos generalinis sekretorius. Greičiausiai ir ši aplinkybė lemia, kad F. Timmermansas turi didelės įtakos EK darbui. Kaip ir britai, olandai siekia veiksmingesnės ES, tad minėto eurokomisaro portfelio gavimas prieš pirmininkavimą buvo didelė pergalė. Prieš metus net buvo komentuojama, kad planuojami pirmininkavimo prioritetai yra tiesiog nukopijuoti iš F. Timmermanso mandato.
Tolerantiška studentų šalis
Nyderlandai garsėja kaip tolerantiška ir žmogaus teises ginanti šalis. 2001-aisiais ji pirmoji pasaulyje įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas.
Bet kartais olandai, priešingai, sulaukia priekaištų dėl, pavyzdžiui, rasizmo. Pasipiktinimą kelia sena tradicija, pagal kurią tenykštį Kalėdų senelį, olandiškai vadinamą Sinterklaas, lydi šeši-aštuoni juodaveidžiai kompanionai, vadinami Zwarte Piet (Juodaisiais Petrais). Jie esą atkeliauja garlaiviu iš Madrido su Kalėdų seneliu ir padeda jam atgabenti dovanų geriems vaikams, o bloguosius išsiveža su savimi. Palydovų pareiga – linksminti vaikus, dalinti saldainius ir sausainius gatvėse, mokyklose bei kitur, taip kuriant „dovanų laukimo‟ nuotaiką.
Ne visiems ši tradicija patinka. Anksčiau kasmet būdavo vos po keletą oficialių skundų dėl juodaveidžių, bet 2011-aisiais jų skaičius šoktelėjo iki 113, vėliau – iki 204. Nepasant to, net 92 proc. šalies gyventojų ši tradicija yra priimtina.
Nyderlandai yra ir populiari vieta keliauti studijuoti. Nemažai programų siūlomos anglų kalba, o studijos visiems kainuoja tik po 1,9 tūkst. eurų per metus.
Išlaidas nupjovė perpus
Pastarąjį kartą Nyderlandai pirmininkavo Bendrijai 2004 metais, bet nuo to laiko ši rolė iš esmės pasikeitė. Dabar ir ES Taryba, ir Užsienio reikalų taryba turi nuolatinius vadovus. Olandų darbas šį pusmetį bus ne toks sexy ar politiškai pritrenkiantis kaip ankstesniais kartais. Pavyzdžiui, 1992-aisiais ir 1997-aisiais jie vadovavo deryboms dėl reikšmingų Mastrichto ir Amsterdamo sutarčių. Praėjusį sykį pavyko pradėti derybas dėl narystės su Turkija.
Norint pabrėžti besikartojantį pirmininkavimo ES Tarybai ciklą, šį kartą nesivarginta kurti naujo ženklo – prisimintas, anot vyriausybės, stulbinantis 2004-ųjų piešinys, tik pakeisti metai. Pirmininkavimas (įvairių renginių organizavimas, policijos darbas, saugumas, kultūrinė programa) kainuos 46 mln. eurų.
Ankstesnis pirmininkavimas mokesčių mokėtojams atsiėjo net 97 mln. eurų. Šiemet pavyks sutaupyti ir nusprendus aukšto lygio susitikimus Amsterdame organizuoti tik jūrų muziejuje (Scheepvaartmuseum) bei greta esančiose istorinėse karinio jūrų laivyno patalpose (Marine Etablissement). Ankstesnį kartą tam buvo parinktos net 27 skirtingos vietos.
ES Tarybai valstybės narės pasikeisdamos pirmininkauja po pusę metų. Tiek laiko jos diplomatai ir pareigūnai vadovauja įvairaus lygio susitikimams Taryboje, padėdamos išlaikyti darbo tęstinumą. Šalys glaudžiau dirba grupėse po tris – vadinamuosiuose trio, kuriuos sudaro viena po kitos pirmininkaujančios valstybės. Nyderlandus pakeis Slovakija, o šią – Malta. Čia galima susipažinti su jų trio programa.
Eglė Digrytė
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “ES iš migrantų ir kitų krizių šį pusmetį temps tolerantiškieji olandai”
Kai pavirs salis musulmoniska nebelyks tolerancijos jokios… Nera nei vienos musulmoniskos salies kur gejai turi pilnas teises, kur nera persekiojami zydai, kriscionys ar ateistai… su ne vienu musulmonu pasnekejau ir daugumai tolerancija gejams zeidizia ju religija…
PatinkaPatinka