Kas bendro tarp ant laužo išsikeptos duonos ir sėkmės darbe?

Pasiruošimas renginiui, kuriame jaunuoliai patys organizavo veiklas Vindeikių kaimo bendruomenei. A. Dzedzevičiūtės nuotr.

Sukonstruoti plaustą, pasigaminti meškerę, išsikepti ant laužo duonos ir pyrago. Tai turėjo išmokti 24 lietuviai, italai, austrai ir ispanai – projekto „Survival Adventure“ dalyviai, ilgiau nei savaitę gyvenę Širvintų rajone esančiame vienkiemyje. Principas „pasidaryk pats“ skatino jaunus žmones sumaniai panaudoti augalus, šakas, kitus aplink randamus daiktus, o kartu – įgyvendinti idėjas, dirbti komandoje įvairiomis sąlygomis, kartais – net susišnekėti nemokant bendros kalbos.

Pasirengimas darbo rinkai

„Į mūsų kaimą atvyko su tarptautiniais jaunimo projektais dirbanti mergina ir taip atsitiktinai sužinojome apie galimybę tokias veiklas organizuoti. Nusprendėme pamėginti. Tada su drauge beveik visiškai nemokėjome kalbėti angliškai, o projekto dalyviai buvo mūsų pirmieji pažįstami iš užsienio, vėliau tapę gerais draugais.

A. Dzedzevičiūtė sako, kad jaunimo projektuose gauti įgūdžiai ir kompetencijos itin vertinami darbo rinkoje. L. Andriušio nuotr.

A. Dzedzevičiūtė sako, kad jaunimo projektuose gauti įgūdžiai ir kompetencijos itin vertinami darbo rinkoje. L. Andriušio nuotr.

Noras su jais susikalbėti mums buvo geriausia motyvacija išmokti kalbėti angliškai. Tai mums pavyko stebėtinai greitai. Vokiečių kalbos mokiausi 12 metų, bet ja vargiai susikalbu. Angliškai išmokau kalbėdama su draugais ir šią kalbą galiu laisvai vartoti“, – pirmuosius prieš 10 metų organizuotus tarptautinius jaunimo mainus gimtajame Čiobiškio kaime (Širvintų r.) prisimena Aurelija Dzedzevičiūtė.

Šie jaunimo mainai priskiriami neformalaus ugdymo (angl. „Non-Formal Education“) arba, paprasčiau tariant, patirtiniu mokymusi už mokyklos ribų grįstai veiklai. Mainų temos būna labai įvairios, susijusios su sportu, kultūra, tolerancija ar kita tema. Pavadinimas „mainai“ nurodo į pasikeitimą patirtimis. Tad nėra taip, kad dalyviai vyksta vieni pas kitus, tai nėra mokyklų mainai. Priešingai – susitinkama kažkurioje šalyje, kur tarptautinė grupė kartu gilinasi į projekto temą.

Kokia tokių projektų nauda? VšĮ „Socialinis veiksmas“ direktorės A. Dzedzevičiūtės teigimu, tarptautiniai jaunimo projektai visapusiškai ugdo jaunus žmones. „Jie mokosi inicijuoti, planuoti ir įgyvendinti savo idėjas bei skirtingas veiklas. Mokosi dirbti grupėje ir komandoje įvairiomis sąlygomis.

Projekto dalyviai atvyksta iš skirtingų šalių, todėl kartais net negali susikalbėti, nors turi kartu atlikti tam tikrą užduotį. Tai skatina dalyvius ieškoti kitų komunikacijos būdų ir kūrybiškų sprendimų. Tokiu būdu jauni žmonės mokosi būti lankstesni ir rasti sprendimą skirtingose situacijose. Daug veiklų skatina jaunus žmones imtis iniciatyvos, taip ugdomi lyderystės įgūdžiai.“

Savanorystės sklaida Lietuvoje užsiimančios organizacijos vadovė sako, kad bene vertingiausias dalykas, kurio išmokstama tokiuose projektuose, yra patirties refleksija ir įvertinimas. „Jauni žmonės mokosi apibrėžti, ko išmoko iš vienos ar kitos patirties, priimti ir suteikti grįžtamąjį ryšį. Taip projekte įgyta patirtis įprasminama ir ateityje jaunimas geriau gali išskirti dalykus, kurių išmoko, kurie kelia iššūkį arba sekasi gerai.“

Kaip pabrėžė pašnekovė, visi šie įgūdžiai ir kompetencijos itin vertinami darbo rinkoje.

Atgal į gamtą

Plausto konstravimas, meškerės gamyba, duonos ir pyrago kepimas ant laužo – tokias veiklas praėjusią savaitę „išgyveno“ 24 jauni žmonės iš Lietuvos, Italijos, Austrijos ir Ispanijos. Daugiau nei savaitę ši tarptautinė grupė gyveno Vindeikių kaime (Širvintų r.) esančiame vienkiemyje.

Projekto „Survival Adventure“ (liet. „Išgyvenimo nuotykis“), finansuoto pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“, tema rėmėsi „pasidaryk pats“ principu ir taip skatino jaunus žmones išnaudoti aplink esančius resursus (augalus, šakas ir pan.) bei pasigaminti, ko jiems reikia. Anot organizatorės, net kaimiškose vietovėse gyvenantiems jauniems žmonėms tai yra nauja ir neįprasta. Viso projekto metu dalyviai mokėsi ir patys organizavo užsiėmimus, susijusius su išgyvenimu gamtoje. Tokiu būdu buvo siekiama ne tik ugdyti jaunuolių kūrybiškumą bei išradingumą, bet ir padėti užmegzti ryšį su gamta.

„Svarbus aspektas buvo jaunų žmonių įgalinimas. Tai yra svarbu tiek Lietuvos, tiek Europos kontekste, nes aktyvūs žmonės geba inicijuoti ir kurti dalykus. Jie labiau linkę išbandyti skirtingas veiklas ir tai padeda jiems mokytis bei realizuoti save“, – pasakoja A. Dzedzevičiūtė.

Į jaunimo mainus organizatoriai siekė įtraukti mažiau galimybių turinčius jaunus žmones. Todėl, pavyzdžiui, lietuvių grupę sudarė jaunuoliai, gyvenantys kaimiškose vietovėse, kur mažiau įdomios veiklos pasirinkimų. Dauguma jų tarptautiniuose jaunimo mainuose dalyvavo pirmą kartą. Dalis dalyvavusių šiuo metu nestudijuoja ir niekur nedirba.

Ne vieną patraukė projekto iššūkis 10 dienų gyventi atsiskyrus. Mainų dalyvei Stefaniai Lunettai viena iš priežasčių atvykti buvo noras patirti, ką reiškia eiti į žygį ir būti arti gamtos.

„Šis projektas buvo galimybė pabūti „atsijungus“ nuo įprasto pasaulio, bendrauti su žmonėmis ne per mobiliojo telefono ekranėlį, o gyvai“, – teigia mainų dalyvė iš Italijos S. Lunetta. A. Čaikauskaitės nuotr.

„Šis projektas buvo galimybė pabūti „atsijungus“ nuo įprasto pasaulio, bendrauti su žmonėmis ne per mobiliojo telefono ekranėlį, o gyvai“, – teigia mainų dalyvė iš Italijos S. Lunetta. A. Čaikauskaitės nuotr.

„Kasdieniame gyvenime mus supa patogumai, gyvename miestuose ir nesusimąstome apie vandens svarbą ir kitus dalykus. Šis projektas buvo galimybė pabūti „atsijungus“ nuo įprasto pasaulio, bendrauti su žmonėmis ne per mobilaus telefono ekranėlį, o gyvai“, – teigia 24-erių italė.

Apie mokymąsi už durų 

Povilas Plūkas vadina save mokymosi dizaineriu. Ne pirmus metus jis dirba su įvairaus amžiaus žmonių grupėmis. Įmonės „Kitokie projektai“ bendradarbis tvirtina, esą mokymasis gamtoje suteikia galimybę save ar savo komandą pamatyti kitokioje aplinkoje ir kitu kampu.

P. Plūkas pasakoja apie vidinę parengtį, kurią sudaro nuostatos, vertybės, emociniai įpročiai ir motyvacijos kaita. Dėl pastarųjų trūkumo kartais nepavyksta atlikti užduočių, nors žinių ir įgūdžių netrūksta. J. Rosengren nuotr.

P. Plūkas pasakoja apie vidinę parengtį, kurią sudaro nuostatos, vertybės, emociniai įpročiai ir motyvacijos kaita. Dėl pastarųjų trūkumo kartais nepavyksta atlikti užduočių, nors žinių ir įgūdžių netrūksta. J. Rosengren nuotr.

Be to, siūlomos veiklos gamtoje paprastai turi fizinį, psichologinį ir net intelektualinį iššūkį. Toks iššūkių nestokojantis mokymasis gamtoje angliškai vadinamas „Outdoor Education“. Šis būdas buvo taikomas minėtuose „Survival Adventure“ mainuose. Plačiau apie tai tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja šiuo metu daugiausiai su verslo organizacijomis dirbantis P. Plūkas.

– Kas yra „Outdoor Education”?

– Sąvokų apibrėžimas – slidus reikalas. Skirtinguose pasaulio kampeliuose susiduriu su tuo, kaip skirtingai žmonės supranta šią sąvoką. Aš verčiu „Outdoor Education“ kaip „mokymasis už durų“. Mokymasis, tinkantis tiems, kurie buvo išvaryti už durų – klasės, mokyklos ar kitos institucijos, gal net namų.

Mano atsakyme yra lašelis ironijos, bet ir nemažai tiesos. Mažiau galimybių turintiems, nepritapusiems prie švietimo ir socialinės apsaugos sistemų žmonėms tai dažnai būna vienas parankesnių mokymosi būdų ar saugi užuovėja. Tyrimai tai patvirtina. Bet pastaruoju metu man tenka vis dažniau dirbti su žmonėmis, kurie patys nori išeiti už durų. Pavyzdžiui, jiems pasidaro per ankšta gražiuose biuruose. Jie nori mokytis tarpasmeninių santykių, siekia geriau suprasti komandinio darbo reiškinius ar geriau pažinti save, savo savybes, elgesio įpročius. Vis daugiau žmonių supranta, kad tokių dalykų internetiniuose kursuose, populiariosios psichologijos knygose ar žiūrėdami TED pranešimus jie neišmoks.

– Kokiems įgūdžiams įgyti tinka „mokymasis už durų“?

– Visiems įgūdžiams, susijusiems su gebėjimu dirbti ir kurti su kitais žmonėmis. Jei mokymasis „už durų“ organizuojamas pasitelkiant kokybišką patirtinį mokymąsi, kai labai svarbi asmeninė patirtis ir jos analizė, žmonės mokosi ir savirefleksijos įgūdžių.

– Kodėl tai svarbu?

– Mes, „Kitokie projektai”, esame pastebėję, kad kompetetingam norinčiam būti žmogui, be žinių ir įgūdžių dar reikalinga tinkama vidinė parengtis. Į šią sąvoką mes sudedame nuostatas, vertybes, emocinius įpročius, motyvacijos kaitą.

Kartais žmogus turi reikiamų žinių ir įgūdžių, bet negali atlikti užduoties. Tik tos vidinės parengties jam ir pritrūksta. Žmonės 12 metų mokosi mokykloje užsienio kalbos, tačiau, kai reikia pabendrauti su užsieniečiu, nepavyksta. Veiklos „už durų“ ir profesionali patirties refleksija gali padėti žmogui pažinti savąją vidinę parengtį.

– Kokie įgūdžiai, tavo nuomone, tampa vis svarbesni ar bus paklausūs ateities darbo rinkoje?

– Gebėjimas analizuoti save ir savo patirtis, emocinis intelektas kaip sugebėjimas atpažinti savo ir kitų emocijas bei „apsieiti“ su jomis, mokėjimas mokytis. Yra tendencijų, jog daugybė darbo sričių taps vis labiau multidisciplininės, todėl sugebėjimas spręsti kompleksines problemas taps privalumu. Kūrybiškumas, mano supratimu, dar kurį laiką išliks mūsų – žmonių – pranašumu prieš vis sparčiau tobulėjančius robotus. Mano minėtas gebėjimas bendradarbiauti su kitais žmonėmis taip pat išliks itin aktualus.

Auksė Podolskytė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

2 nauji atsakymai į “Kas bendro tarp ant laužo išsikeptos duonos ir sėkmės darbe?”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

%d bloggers like this: