Kaip, sugedus traukiniui, pasiekti kelionės tikslą

Skubi į oro uostą traukiniu, o šis ima ir sugenda. Galima rautis plaukus dėl prarasto skrydžio, į kurį nebesuspėsi, bilieto arba… pareikalauti kito. O papildomai nemokamai gauti vakarienę ir viešbutį. Panašiai nutiko tokioje situacijoje Norvegijoje atsidūrusiai Auksei Podolskytei. Apie keliones traukiniais, ypač Lietuvoje, žinome ne tiek ir daug, nors Europoje jie yra kasdienė susisiekimo priemonė. Ką turėtume žinoti pirkdami traukinio bilietą?

2014 metais atliktas „Eurobarometro‟ tyrimas atskleidė, kad 59 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų nežino savo, kaip keleivių, teisių. Likusieji yra girdėję apie jas iš žiniasklaidos ar interneto. 37 proc. atsakiusiųjų teigė, kad nebuvo tinkamai informuoti apie savo teises ir pareigas traukiniuose.

„Manau, kad keleiviai privalo patys domėtis ir žinoti savo teises, nes tai, ar gaus kompensaciją arba kitas jiems priklausančias paslaugas, priklausys nuo jų pačių iniciatyvos”, – įsitikinusi keliautoja A. Podolskytė, pati sykį dėl sugedusio traukinio Norvegijoje pavėlavusi į lėktuvą.

– Keliaujant traukiniu man svarbiausia greitis, kaina ir komfortas. Be abejo, priklauso nuo to, kokio ilgio distanciją ketinu įveikti. Jei ilgesnę, tuomet komfortas tampa svarbesnis. Jei skubu – greitis. O jei yra kur kas pigesnių ir panašios trukmės keliavimo būdų, pasvarstau, ar tikrai tuo metu svarbu keliauti patogiai. Taigi prioritetas priklauso nuo situacijos.

Nuotr. iš pexels.com

Pavyzdžiui, keliaujant tam tikroje šalyje savaitę ir turint planą nesinori važiuoti kiekviename miestelyje sustojančiu traukiniu. Ispanijoje traukiniai man pasirodė brangūs, nors yra labai patogūs ir greiti. Todėl gyvendama ten gana dažnai naudodavausi „Blablacar”. Tai – carpooling paslauga.

Lietuvoje, jei tik galiu, renkuosi traukinį. Vienintelis minusas – traukiniai nevažiuoja vėlesniu metu. Į gimtąjį Lentvarį paskutinis traukinys iš Vilniaus išvažiuoja kiek anksčiau nei 21 valandą. Todėl nemažai gyventojų vakarais namo grįžta maršrutiniais autobusais, kurie kursuoja iki 23 valandos. Turkijoje daug keliavau autobusais, nes ten jie tikrai puikūs – patogūs, viduje vėsu, yra internetas, net siūlomi nemokami užkandžiai ir gėrimai.

– Turi įdomios patirties iš kelionių po Norvegiją. Sykį ten sugedo tavo traukinys…

– 2011-aisiais kartu su trim kolegomis iš Lietuvos jaunimo organizacijų vykome į tarptautinį seminarą Tonsbergą. Traukiniai buvo puikūs – greiti, modernūs ir tvarkingi, o informacija apie sustojimus buvo teikiama anglų kalba.

Kai netikėtai pakeliui į Oslą, skubant į lėktuvą, traukinys sugedo, buvo keista, bet nepanikavome. Buvome keliese, todėl nepasimetėme ir kreipėmės į konduktorių. Šis mums patarė nueiti į stotyje esantį informacijos centrą.

Taip ir padarėme. Papasakojome, kad dėl traukinio gedimo pavėlavome į lėktuvą. Paprašė palikti telefono numerį ir pažadėjo paskambinti po poros valandų. Kai sulaukėme skambučio, mūsų pasiteiravo, į kurį oro uostą Lietuvoje skrisime, ir informavo, kad skrydis įmanomas tik kitą dieną. Dėl to gavome viešbutį ir talonų vakarienei stoties kavinėje. Viešbutis buvo visai šalia, jei gerai pamenu, net sujungtas su stotimi. Kiek supratau, jis arba priklausė tai pačiai kompanijai, arba su juo buvo sudaryta sutartis. Nenusivylėme gavę papildomą dieną Osle, mat kitą dieną neturėjome neatidėliotinų reikalų.

– Kaip vertini tokį vežėjo poelgį?

– Pamenu, kad tada, pirmą kartą būdama Norvegijoje, buvau sužavėta šalies socialinės sistemos, o šis incidentas tik sustiprino teigiamą įspūdį. Vežėjai ne tik Norvegijoje, bet ir Lietuvoje turėtų užtikrinti patogius ir aiškius būdus panašioms problemoms spręsti.

Nuotr. iš pexels.com

Tikėtina, kad procesas gali užtrukti ilgai, pavyzdžiui, Lietuvoje skundas nagrinėjamas vieną mėnesį, todėl jų sprendimas taip pat turėtų būti supaprastintas, nes kai procesas užtrunka ilgai, nebesinori gilintis ar aiškintis.

Užuot ieškoję kompensacijos, skundžiasi ir piktinasi

Prieš planuojant kelionę traukiniu patariama perskaityti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų, kuris galioja ir Lietuvoje, ir kitose ES valstybėse.

Pirkdami kelionės bilietą sudarome sutartį su vežėju, kuris įsipareigoja suteikti kokybišką paslaugą ir nugabenti keleivį į sutartą vietą. Todėl, išsaugoję bilietą, galime reikalauti kompensacijos, jei šis įsipareigojimas nėra vykdomas. Manydamas, kad buvo pažeistos jo teisės, keleivis turi teisę teikti skundą geležinkelio bendrovei, kuris turi būti išnagrinėtas per vieną mėnesį.

„Labai maža dalis prašo kompensacijos už bilietą, kai traukinys vėluoja, – teigia vienas vagono palydovas, dirbantis „Lietuvos geležinkeliuose‟. Neturėdamas teisės kalbėti oficialiai, jis paprašė išlaikyti anonimiškumą. – Paprastai jie piktinasi ir skundžiasi, ypač jei traukinys ilgai stovi vietoje. Kai traukinys vėluoja, keleiviai savo nepasitenkinimą išreiškia mums – vagono palydovams.

Nežinodami savo teisių, dažnai jie net permoka už kelionę. Pavyzdžiui, traukiniu galima nemokamai vežtis dviratį, jei jis išardytas ir sudėtas į dėklą, – tuomet dviratis traktuojamas kaip rankinis bagažas ir papildomai mokėti nereikia.‟

Vagono palydovai stengiasi iš anksto informuoti keleivius, jei žino, kad bus tam tikrų problemų, pavyzdžiui, matydami, kad laiku neatvyks į galutinį tašką arba kilus nenumatytų trukdžių.

Nuotr. iš litrai.lt

„Siūlome gėrimų, atsiprašome už nesklandumus, – sakė pašnekovas. – Jei traukinys vėluoja ilgiau ar pasitaiko kažkokių trukdžių, kviečiame autobusą ir keleiviai nugabenami į galutinį tašką. Esant jungtiniam reisui, kreipiamės į kitus mašinistus ir prašome palaukti. Atsitikus taip, kad galiausiai keleivis nespėja, jis turėtų kreiptis į administraciją dėl kompensacijos. Dažnai tokios situacijos būna nemalonios, tačiau ne visuomet jos priklauso nuo mūsų, pavyzdžiui, atsiranda kliūtis kelyje, kyla techninių nesklandumų ir pan.‟

Traukiniu ar ne, vis tiek galima nuvažiuoti

Kelionę atšaukus arba traukiniui vėluojant keleivis turi teisę gauti tinkamą informaciją apie tolesnę įvykių eigą. Jei pranešama, kad į galutinę vietą traukinys atvyks vėluodamas bent 1 valandą, jis turi teisę pareikalauti nedelsiant grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus (kartais – visus, kartais – tik už tą kelio atkarpą, kuri nebuvo nuvažiuota).

Keleivis gali reikalauti būti parvežtas į pradinę išvykimo vietą, jei dėl vėlavimo kelionė nebetenka prasmės. Jei kelionė tęsiama, keleivis gali reikalauti būti nuvežtas į galutinę kelionės vietą. Tam gali būti naudojamos kitos transporto priemonės, jei traukinys toliau vykti negali ir reisai laikinai atšaukti. Vėluojant traukiniui keleivis gali gauti maitinimą ir gaiviųjų gėrimų proporcingai laukimo laikui arba būti apgyvendintas, jei tenka likti nakvoti.

Nusprendęs tęsti kelionę arba sutikęs vykti alternatyviomis transporto priemonėmis, keleivis vis tiek gali reikalauti kompensacijos: 25 proc. bilieto kainos, jei traukinys vėluoja 1-2 val., arba 50 proc. bilieto kainos, jei traukinys vėluoja daugiau kaip 2 val.

Kompensacija nepriklauso, jeigu keleivis apie vėlavimą buvo informuotas prieš pirkdamas bilietą.

Nors keliaudami nesklandumų tikimės mažiausiai, pravartu žinoti, ko galime ir ko negalime reikalauti atsitikus nenumatytiems dalykams. Prieš planuodami kelionę traukiniu pasiskaitykime savo ir vežėjo įsipareigojimus, tuomet stresinėje situacijoje būtų lengviau nenukrypti nuo kelionės tikslo.

Milda Petkauskaitė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.