Centrinės Europos Universitetas: įsteigtas kovoti prieš autoritarizmą dabar grasinamas jo apraiškų
Jau keletą mėnesių Vengrijos vyriausybė su jos vadovu Viktoru Orbanu priešaky susilaukia kritikos tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš įvairių tarptautinių švietimo organizacijų. Šalies vyriausybė priėmė įstatymą, kurio tikslas – sudaryti beveik neįveikiamą kliūtį Centrinės Europos Universiteto (CEU) veiklai šalyje. Žymūs universitetai rašo laiškus Vengrijos vyriausybei, Budapešte prieš šį įstatymą žygiuoja dešimtys tūkstančių žmonių.
Kodėl ši, rodos, pavienė situacija svarbi Europai ir demokratijai apskritai?
Viktoras Orbanas ir CEU
Nors ši situacija turi savo niuansus, ją reziumuoti galima šitaip: Centrinės Europos Universiteto propaguojamos vertybės nėra „patogios“ dabartinei Vengrijos vyriausybei, kurios daugumą sudaro dešinieji nacionalistai.
Vadinti demokratiškai išrinktą V. Orbano vyriausybę autoritarine negalima, tačiau ji buvo stipriai kritikuota ES ir pačios Vengrijos pilietinių teisių institucijų dėl Konstitucinio teismo galias ribojančių reformų, supurtančių bet kokio demokratinio režimo pamatus. Šios vyriausybės priimti žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų veiklą stipriau kontroliuojantys įstatymai taip pat neprisideda prie stiprios pilietinės visuomenės kūrimo, o jos politika pabėgėlių atžvilgiu kritikuojama ne vienos žmogaus teisių organizacijos. Ketinimas uždaryti CEU – dar vienas V. Orbano „projektas“, kuris, jei pasisektų, sudarytų nejaukų precedentą Europoje.
CEU savo misija – formuoti atviros ir demokratinės visuomenės piliečius – stipriai nesiskiria nuo daugybės kitų nepriklausomų švietimo institucijų, tiek pačioje Vengrijoje, tiek už jos ribų. Kuo jis skiriasi nuo kitų šalies universitų yra tuo, jog jį po Sovietų Sąjungos subyrėjimo įsteigė filantropas G. Sorošas, kurio ir jo remiamų institucijų V. Orbanas atvirai nemėgsta. „Vengrijoje niekas nėra virš įstatymų, net ir miliardieriai“ – taip naująjį įstatymą argumentavo Premjeras.
Aišku tai, jog ne tik CEU vertybės, bet ir jo veikla neatitinka V. Orbano vyriausybės politikos. Užtenka paminėti vien keletą pavyzdžių: CEU organizuoti įvairūs kursai šalyje užsiregistravusiems pabėgėliams, universiteto parama ir tvirtas pasisakymas už LGBT bendruomenės teises.
Ką tai reiškia Europai?
Įdomu tai, jog nėra svarbu, ar asmeniškai pritariame CEU veiklai ar ne. Šio universiteto ateitis apspręs ir keletą už jį didesnių klausimų.
Pirmas, kiek toli gali žengti Europos Sąjungos narės vyriausybė ir kokių veiksmų gali imtis prieš nepriklausomą švietimo instituciją? Kokį precedentą formuosime: kaip Europos Sąjungoje šitokia iniciatyva buvo sustabdyta, ar kaip pirmą kartą po Antrojo pasaulio karo Europos šalies vyriausybė sėkmingai ėmėsi drakoniškų priemonių prieš akademinę laisvę?
Kitas klausimas yra visos Europos tapatybės klausimas. Taip sakant, kas po to? Ką Centrinės Europos Universiteto, iki šiol nepažeidusio jokio Vengrijos įstatymo, uždarymas reikštų visam Europos įvaizdžiui ir ne vienos grupės mininoms „europinėms vertybėms“? „Budapešto universitetas patapo simboliniu mūšio lauku tarp liberalaus internacionalizmo bei kylančios populistinio nacionalizmo bangos“ – rašo „BBC“ korespondentas švietimo klausimais Sean Coughlan. Šią bangą atsiritant jau matėme Austrijos, Nyderlandų ir Prancūzijos rinkimuose. Ar atsilikys prieš šia bangą Centrinės Europos Universitetas ir ES institucijos apspręs ir tai, ką turėsime palikti ar išbraukti iš europietiškų vertybių sąrašo. Tų pačių rinkimų kandidatai rodo, jog Europos politinis peizažas neabejotinai kinta, bet kur link iš tiesų einame dar negalima pasakyti.
Akademinė laisvė ir demokratija
Žodžio ir akademinė laisvė yra nepakeičiamos demokratinio režimo pamatų dalys. Negalima pamiršti, jog švietimo instituciją sudaro ne tik esami studentai, bet ir įvairių sričių tyrėjai ir ekspertai, kurie atlieka svarbų vaidmenį viešosios nuomonės ir viešosios politikos formavime. Kaip pamažėle „uždaryti“ atvirą ir skaidrią visuomenę? Galima pradėti nuo akademinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų.
V. Orbanas yra atvirai pareiškęs, kad vienas jo politinių tikslų yra Vengrijoje sukurti neliberalią demokratiją. Tai yra, demokratiją grįstą ne įvairiomis laisvėmis ir teisėmis, o veikiau nacionaliniais interesais. Dideli pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų reformų, ir Vengrijos atveju šios reformos jau prasidėjo. Dabartinė teisinė kova tarp CEU ir Vengrijos vyriausybės gali arba kiek pristabdyti šias reformas, arba parodyti V. Orbanui, jog net ir aukštai vertinamas universitetas, remiamas ES institucijų, nėra jam neįveikiama kliūtis.
„Demokratija nėra vien daugumos valia, vien laisva žiniasklaida, vien laisva teismų sistema. Tai ir institucijos, kurios turi teisę į savivaldą“ – taip minėtajam S. Coughlan teigė CEU Prezidentas Michaelas Ignatieff. Savęs ir savo universiteto M. Ignatieff nepristato kaip Vengrijos vyriausybės priešo, nevadina V. Orbano diktatoriumi, ir diplomatiškai akcentuoja laisvų akademinių institucijų svarbą – ir teisę egzistuoti – demokratijose.
Nesinori, jog pavyzdžiai, kaip demokratijos virsta nedemokratiškais režimais, paliktų istorijos vadovėlius ir taptu kažkuo, ką visiems tektų paliudyti XXI a. Europoje. Vengrija nėra autoritarinė valstybė, bet juk garsiai pasisakyti reikia ne tik prieš autoritarinius režimus, bet ir prieš autoritarizmo apraiškas bet kokioje šalyje. Tie patys istorijos vadovėliai žino, kokia aukšta gali būti šios tylos kaina ateityje.
Justina Poškevičiūtė
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Centrinės Europos Universitetas: įsteigtas kovoti prieš autoritarizmą dabar grasinamas jo apraiškų”
[…] tapo vienintele tema apie Vengriją. Ministro pirmininko siekis universitetą uždaryti rodo jo kovą su liberaliomis vertybėmis ir norą kontroliuoti, todėl tokios nepriklausomos institucijos kaip Vidurio Europos universitetas turi būti uždaryti. […]
PatinkaPatinka