Singapūre gyventis lietuvis: reikėjo poros metų priprasti prie karščio

Simonui Bartuliui prireikė dvejų metų, kol jis priprato prie niekad nesitraukiančio tropinio karščio, nuotr. iš asmeninio albumo

Simonui Bartuliui prireikė dvejų metų, kol jis priprato prie niekad nesitraukiančio tropinio karščio, nuotr. iš asmeninio albumo

Dar mokyklos laikais metus JAV pasimokęs lietuvis Simonas Bartulis nusprendė, kad po 12 klasių jis bandys iškeliauti studijuoti į užsienį. Šiandien politikos, filosofijos ir ekonomijos studijas baigęs jaunuolis jau penkerius metus gyvena Pietryčių Azijoje – Singapūre. Šioje mažytėje, bet išsivysčiusioje šalyje S. Bartulis teigia pastebėjęs daug panašumų su Lietuva, o draugams nuolat pasakoja apie savo Tėvynę ir kviečia joje apsilankyti.

„Dar mokyklos laikais buvau išvažiavęs metams mokytis į JAV. Sugrįžęs galvojau, kad labai noriu stoti į universitetą užsienyje ir įgauti daugiau užsienio patirties. Daugiausia prašymų užpildžiau į JAV universitetus, bet patekau į naujai įkurtą Jeilio universiteto padalinį Singapūre“, – kaip atsidūrė Azijoje, tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo vaikinas.

Labiausiai nustebino tarptautiškumas

Kadangi lietuvis pernai negalėjo sugrįžti į tėvynę Kalėdoms, nusprendė surengti Kūčių vakarienę savo draugams Singapūre, nuotr. iš asmeninio albumo

Kadangi lietuvis pernai negalėjo sugrįžti į tėvynę Kalėdoms, nusprendė surengti Kūčių vakarienę savo draugams Singapūre, nuotr. iš asmeninio albumo

Po ketverių metų studijų vaikinas į Lietuvą negrįžo: kadangi studijoms gavo stipendiją iš Singapūro, po mokslų šioje valstybėje jis privalo išdirbti trejus metus.

Singapūras S. Bartuliui buvo pirmoji Azijos patirtis. Tik jis, kitaip nei kiti turistai, čia atvyko ilgam – bent septyneriems metams.

„Sunku būtų lengvai nusakyti, kokį pirmą įspūdį man paliko Singapūras. Tuomet man apskritai prasidėjo naujas gyvenimo etapas: pirmą kartą išvažiavau vienas gyventi į svečią šalį tokiam ilgam laikui“, – pasakojo pašnekovas.

Visgi lietuvis pamena, kad iš pradžių jam buvo pakankamai sunku ištverti tropinį karštį, kuris nepasitraukia net ir naktimis.

„Prie karščio priprasti man reikėjo apie poros metų“, – šypsojosi vaikinas. Neįprasta lietuviui pasirodė ir tai, kad nėra metų laikų, kad visus metus panaši temperatūra. Be to, vaikinui teko priprasti ir prie visuomet beveik tuo pačiu metu besileidžiančios ir kylančios saulės.

Kalbėdamas apie pirmuosius įspūdžius Singapūre ir vietinę kultūrą, lietuvis prisipažino, kad jį maloniai nustebino, kaip pakankamai mažoje šalyje, turinčioje apie 5,5 mln. gyventojų, sugyvena tiek daug skirtingų kultūrų. Singapūre susimaišiusios kinų, indų ir malajų kultūros.

„Manau, kad man multikultūriškumas labiausiai ir įstrigo. Juk atvykau iš monolitiškesnės šalies“, – tęsė pašnekovas.

Europietis ar lietuvis?

Simonas Bartulis skaito knygos ištrauką Singapūro universitete, kuriame mokėsi, nuotr. iš asmeninio albumo

Simonas Bartulis skaito knygos ištrauką Singapūro universitete, kuriame mokėsi, nuotr. iš asmeninio albumo

Nors S. Bartulis jau greit švęs penkerių metų gyvenimo Pietryčių Azijoje sukaktį, vaikinas ir toliau jaučiasi stipriai prisirišęs prie Lietuvos: jis seka lietuviškas aktualijas, daug bendrauja internetu su giminaičiais ir draugais, o kartu ir su lietuviška kultūra supažindinti kuo daugiau singapūriečių.

Ar gyvendamas Pietryčių Azijoje jis jaučiasi daugiau lietuvis ar europietis?

„Sunku būtų išskirti. Man Lietuva nėra atskiras dalykas nuo Europos. Kai augau, galbūt buvo galima išskirti, kad esame daugiau rytų europiečiai. Bet kai pradėjau daugiau laiko praleisti ne Lietuvoje, kaskart grįžęs matau, kad Lietuva vis europietiškesnė. Visuomet save laikiau tiek lietuviu, tiek europiečiu – ir vertybiniu, ir kultūriniu požiūriu“, – svarstė Singapūre dirbantis lietuvis.

Pasiteiravus, kuo singapūriečių kultūra skiriasi nuo lietuviškos, S. Bartulis teigė pastebėjęs, kad Lietuvoje žmonės labiau atsipalaidavę.

„Ir darbo bei laisvalaikio santykis yra kitoks. Tai taip pat teigė mano iš Singapūro į Lietuvą atvykę draugai“, – pridūrė jis.

Be to, Lietuvoje nepavyks patirti tiek daug skirtingų kultūrų, sugyvenančių nedidelėje teritorijoje. Singapūro dydis – vos 720 kv. km.

Toliau dalindamasis savo pastebėjimais apie singapūriečių ir lietuvių skirtumus, pašnekovas paminėjo, kad singapūriečiai ne tokie aktyvūs politiškai.

„Galbūt ir dėl to, kad politikoje čia mažiau konkurencijos. Nors ir lietuviai dažnai kritikuojami esantys politiškai neaktyvūs, man atrodo, kad mes esame labiau įsitraukę į šiuos dalykus“, – svarstė pašnekovas.

Singapūre gyvena daug skirtingų kultūrų žmonių, vis dėlto kalbant apie žmogaus teises ar toleranciją S. Bartulis dabartiniuose namuose norėtų matyti daugiau atvirumo.

„Mano aplinkos žmonės Singapūre yra labai atviri, bet negalėčiau sakyti, kad tokie yra visi. Nors čia kartu gyvena skirtingos kultūros, nebūtų galima sakyti, kad nėra rasizmo. Galbūt daugiau viskas užglaistyta ir mažai dialogo. Visuomenei sunku pradėti kalbėti apie tam tikrus dalykus“, – savo įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Pasak jo, labiau suvaržyta Singapūre ir žodžio laisvė: čia sunkiau protestuoti, kai kuriomis temomis kritikuoti valdžią ar apskritai šalį.

„Kiek iš savo draugų girdžiu, be rasizmo čia yra ir kitų problemų, kaip ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, pritarimas tos paties lyties porų santuokai labai nedidelis. Yra problemų dėl lyčių nelygybės, tačiau kitaip nei Lietuvoje: Singapūre dar pernai nebuvo nelegalus išprievartavimas santuokoje, o Lietuvoje yra kitų, bet panašių problemų dėl nelygybės tarp moterų ar vyrų“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt kalbėjo S. Bartulis.

Neišraunamos lietuviškos šaknys

Kadangi studijoms Singapūre lietuvis gavo pilną finansavimą iš šios šalies, po studijų baigimo jis turi atidirbti bent trejus metus, nuotr. iš asmeninio albumo

Kadangi studijoms Singapūre lietuvis gavo pilną finansavimą iš šios šalies, po studijų baigimo jis turi atidirbti bent trejus metus, nuotr. iš asmeninio albumo

Nors po penkerių metų Singapūre S. Bartulis čia jaučiasi jau beveik kaip namie, jaunuolis vis dar daug dėmesio ir širdies atiduoda Lietuvai. Net studijų metais jis buvo grįžęs į Lietuvą atlikti praktikos Europos Komisijos atstovybėje mūsų šalyje.

„Man čia trūksta daugiau vaikščiojimo, lietuviško senamiesčio. Tai, ką matai vaikščiodamas Lietuvoje ir Singapūre gatvėmis, labai skiriasi. Be to, trūksta ir skirtingų metų laikų. Man atrodo, kad ir laisvalaikis mano buvo aktyvesnis Lietuvoje. Žinoma, tai susiję su mano paties veikla. Dabar tenka dažnai dirbti ir savaitgaliais“, – prisipažino lietuvis.

Kol S. Bartulis savo karjeros pradžią klojasi ne Lietuvoje, savo identitetą jis palaiko nuolat bendraudamas su artimaisiais ir draugais gimtinėje internetu, bandydamas gaminti lietuviškus patiekalus, pavyzdžiui, šaltibarščius.

„Kadangi pernai per Kūčias nepavyko būti Lietuvoje, suruošiau Kūčių vakarienę singapūriečiams draugams. Vakare pasakojau apie mūsų tradicijas šį šventinį vakarą“, – dalijosi lietuvis.

Nepraleido vaikinas ir ką tik vykusių rinkimų Lietuvoje. Pasak jo, balsuoti – kiekvieno piliečio pareiga. Būtent apie Lietuvą buvo ir S. Bartulio bakalaurinis darbas Singapūre.

Ugnė Karaliūnaitė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Galite naudoti bazinį HTML kodą. Jūsų el. pašto adresas nebus viešinamas.

Prenumeruokite šios diskusijos žinutes, naudodamiesi RSS

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: