Karnavalas – tradicinės visuomenės negatyvas
Holi šventė Indijoje, Abhinabos Basu („Wikipedia“) nuotr.
Lova, kava, darbas, pietūs, susitikimas su draugais ir namai. Vis dėlto retsykiais išaušta kitokia diena. Tą dieną visuomeninės struktūros subyra, o valdžia atitenka pinčiukams, raganoms, fantomams ir visiems neaiškaus plauko sutvėrimams – miestų ir kaimų gatvėse šurmuliuoja karnavalas!
Kas metus pasaulyje vyksta nesuskaičiuojama galybė karnavalų: Venecijoje, Rio de Žaneire, Naujajame Orleane, Rumšiškėse – besk pirštu į žemėlapį: jeigu ten gyvena žmonių, ten bus ir persirengėlių šventė.
Visi karnavalai vienas į kitą šiek tiek panašūs ir visi šiek tiek skiriasi nuo kitokio pobūdžio švenčių. Karnavalų tradicija mena žmonijos kultūros ištakas ir niekas neprisimena, kaip ir kodėl vieno ar kito kaimo keistuoliai kartą prabudę nusprendė persirengti nežemiškomis būtybėmis ir eiti kaimynų ir jų vaikų gąsdinti. Vis dėlto socialiniai mokslai ir jų atstovai įvertino karnavalų svarbą ir reikšmę visuomenės bei kultūroms, kuriose jie vyksta.
Garsus ir pripažintas britų antropologas Victoras Turneris akademinį gyvenimą susiejo su simbolių ir ritualų stebėsena bei tyrimais. Prieš beveik pusę amžiaus išleista jo knyga „Ritualinis procesas“, kurioje aprašo mos visuomenių struktūros ir jų ypatumai. Knygoje jis taip pat daug rašo apie karnavalus ir jų reikšmę.
Anot V. Turnerio, karnavalų metu hierarchija visuomenėse tiesiog apsiverčia aukštyn kojomis. Tą vieną ypatingą dieną žmonės yra linkę atsisakyti savo kasdieninių pozicijų ir paklusti blaiviu protu nesuprantamiems personažams, tokiems, kaip Kanapinis ar Lašininis. Dar keisčiau, jog kai kuriuose karnavaluose (pavyzdžiui, per Heloviną) tvarką nustato ir visiems vadovauja vaikai.
Mokslininkas tyrinėjo įvairiausių pasaulio kampelių – Centrinės Afrikos, Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų – karnavalų ritualus. Jis aprašė nuo VII amžiaus vykstančius Visų Šventųjų ritualus, kurie davė pradžią amerikietiškam Helovinui, kurį mes pažystame šiandien. Anot jo, šis rudens karnavalas kyla iš dieviškosios hierarchijos. Dievo šventųjų rojuje, vėlių skaistykloje, žmonių Žemėje ir velnių pragare išsidėstymas pagal krikščioniškas dogmas yra labai griežtas ir aiškus. Jie visi turi savo vietas, kuriose kas dieną ir per amžius gyvena. Tačiau karnavalas trumpam sumaišo visas kortas ir vienai dienai visi velniai ir dvasios persikelia į Žemę. Taigi, persirengėlių ritualai – ne tik beprasmės šėlionės, bet ir šaipymasis iš smukusių dvasių ir velnių bei trumpalaikis kasdieninės hierarchijos sugriovimas. Šie religiniai ir visuomeniniai motyvai nulėmė, jog kiekvienais metais spalio pabaigoje vienam vakarui į Jungtinių Amerikos Valstijų (ir ne tik) gatves žengia tūkstančiai pražuvusių nusidėjėlių – velnių, raganų, vampyrų ir kt.
Victoras Turneris taip pat domėjosi ir mums mažiau pažįstamais karnavalais. Vienas iš jų – Holi festivalis Indijoje. Kasmet pavasario pradžioje vykstanti šventė dar yra vadinama meilės arba spalvų festivalio vardu. Tai nėra tradicinis karnavalas, nes jo dalyviai maskuojasi ir puošiasi ne įvairiausiais drabužiais, bet įvairiaspalviai dažais. Su hindu dievu Krišna siejamo festivalio karnavališką dvasią sustiprina šventės dienomis tarsi drabužiai į išvirkščią pusę išverčiami tradiciniai visuomeniniai vaidmenys ir santykiai tarp jų.
V. Turneris savo knygoje cituoja antropologą Alfredą Radcliffe‘ą-Browną, kuris savo dienoraštyje liudija, kaip šventės metu atbulomis ant asilo užsodintas jojo ir savo gėda džiaugėsi „Holi šventės karalius“ – žinomas skriaudikas iš aukštutinės kastos, kurį festivalio metu pajuokia susimokę jo nuskriaustieji. Anot festivalį aprašiusių ir tyrinėjusių antropologų, kiekvienas karnavalo dalyvis, vedinas Krišnos mokymo, gali įsijausti į priešingą socialinį vaidmenį: paklusni žmona tampa valdingu vyru, despotas vyras – keliaklupsčiaujančia žmona, tarnas – šeimininku, priešai – draugais, o maištaujantis paaugliai elgiasi kaip atsakingi valdovai.
Įdomu tai, jog nauji karnavaliniai vaidmenys yra pasirenkami ne atsitiktinai. Holi karnavalo metu dalyviai yra visiškos priešingybės jų pačių kasdieninei rutinai, kuriose gyvenama karnavalui pasibaigus ar dar neprasidėjus. Todėl karnavalas ir jo metu išmoktos pamokos apie kitokį gyvenimą turi didelės įtakos net jam pasibaigus. Galiausiai Holi festivalis simboliškai sugriauna visus socialinius saitus: tėvų ir vaikų, vyrų ir moterų, šeimininkų ir tarnų, valdovų ir valdomųjų. Iš pirmo žvilgsnio visi karnavalo dalyviai pasidengia įvairiaspalvių dažų kaukėmis. Tačiau tuo pat metu jie nusiima socialines kaukes ir spinduliuoja meilę artimui, nepaisant to, kas ji ar jis bebūtų normalaus gyvenimo dienomis.
Nors Victoras Turneris galbūt niekada negirdėjo apie lietuvišką Užgavėnių karnavalą, tačiau netikėta antropologo viešnagė Lietuvos kaime žiemos pabaigoje nebūtų sugriovusi jo teorijos apie karnavalus. Šiame lietuviškame karnavale taip pat labai stiprų vaidmenį vaidina stiprieji ir silpnieji. Visomis žiemos dienomis dominavęs ir sočiai gyvenęs storasis ponas Lašininis karnavalo dieną pralaimi tradiciškai silpnesniam ir palysusiam Kanapiniui. O Morę, – pagonišką dievybę, kurią vieni sieja su žiema, o kiti su derliumi, – sudegina susivieniję paprasti mirtingieji tam, kad su ja dingtų žiema ir atgimtų gamta. Užgavėnių gale visi – jauni ir seni, turtingi ir vargšai, vyrai ir moterys, nepaisydami visuomeninio vaidmens ir santykių su aplinkiniais, – su karšta Morę deginančia meile ir vienybe laukia ateinančio pavasario.
Kiekviename pokšte slepiasi dalelė tiesos. Šis posakis tinka ir kalbant apie karnavalą, nes karnavalas – tai visuotinis pokštas, kuriame laikinai silpnieji gauna valdžią, o stiprieji yra priversti jai paklusti. Jis tarsi kasdieninio gyvenimo negatyvas, kuriame balta yra juoda, o mėlyna – raudona. Anot Victoro Turnerio, karnavalai sukuria bendrumo jausmo ekstazę, iš kurios išsiblaivę dar stipriau įninkame į visuomeninio gyvenimo struktūrą.
Povilas Junas
Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.
Euroblogas.lt 
Vienas atsakymas į “Karnavalas – tradicinės visuomenės negatyvas”
[…] Karnavalas – tradicinės visuomenės negatyvas […]
PatinkaPatinka