Ko reikia sėkmingam verslui: Tailando pamokos

Tajų verslumo paslaptis – požiūris „sabai sabai“ („nesijaudink ir džiaukis“), įsitikinusi tarptautinio moterų verslininkių tinklo „Business in Heels“ (verslas su aukštakulniais) Bankoko šakai vadovaujanti australė Nicky Jones-Crossley. Tajai dirba ilgai, bet dirbdami nestresuoja, susidraugauja su kolegomis. Darbas yra gyvenimas, gyvenimas yra darbas.

„Jie nebijo nesėkmių, jų kultūra yra labai bendruomeniška ir jie skatina vieni kitus – net nepažįstamus. Kai dainuoja karaokę, bendraklasiai giria ir skatina net nusidainuojančius“, – pasakoja Nicky, įsitikinusi, kad Bankokas – puikus miestas įgyvendinti savo verslo idėjas.

Europos Sąjungos ir Europos šalių institucijos suka galvas, kaip išjudinti verslumą tarp versle menkiau atstovaujamų visuomenės kategorijų – moterų (ypač vyresnio amžiaus), jaunimo, etninių mažumų. Tailande, kuriame kaip ir Lietuvoje klesti universitetinio išsilavinimo ir užtikrintos biuro karjeros kultas, verslauti vis dėlto labiau įprasta: turistų pamėgta šalis nusėta gatvės prekybininkais, nepriklausomais nakvynės namais ir įvairiausiomis parduotuvėlėmis, taip pat, pasak Nicky, tarp viduriniosios klasės tajų plinta technologijų startuoliai ir bendro darbo centrai. Įvairaus amžiaus ir kilmės verslininkai siekia ne tik pinigų ir savarankiškumo, bet ir padeda nepalankioje padėtyje esančioms bendruomenėms.

Ryšiai su kitomis kultūromis versle atsiperka, įsitikinusi Premruedee Kullasu, įkūrusi tekstilės gaminių parduotuvę „Craft Chiang Mai“. Kaip ir kiti išsilavinimo siekiantys tajai, ji troško studijuoti universitete ir įgijo palydovų nuotolinio valdymo specialybę, bet nesijautė laiminga dirbdama technologijų srityje. Užtat ši specialybė ją atvedė į Japoniją, kur ji praleido trejus metus ir nustebo pastebėjusi, kaip ten mėgstami gaminiai iš Tailando.

„Prieš 15 metų Tailande prasidėjo ekonominė krizė ir ėmiau svarstyti, kaip susikurti savo darbo vietą. Įkvėpimo pasisėmiau iš Japonijoje pamatytų gaminių ir pradėjau užsiimti amatais. Mano šeima juos labai mėgo – senelis, nors ir dirbo policininku, taip pat turėjo popieriaus karpinių versliuką.“ Iš biuro į amatų verslą pabėgo ir jos sesuo.

„Amatų įgūdžiai teka mūsų kraujyje“, – įsitikinusi verslininkė. Pastebėjusi, kad tajų dizainas nežavi klientų iš kitų šalių, ji pradėjo bendradarbiauti su užsienio dizaineriais ir derina jų idėjas su tradicinėmis audimo, dažymo ir siuvinėjimo technikomis, kai kada užsakydama darbus ir iš Šiaurės Tailando kalnų genčių.

„Nauja karta gali įnešti naujų idėjų į tradicinius amatus. Taip jie užsidirbs pinigų ir sukurs darbo vietų“, – mano Premruedee, įsitikinusi, kad visai nebūtina bet kokia kaina siekti akademinio išsilavinimo.

Iš kalnų tautos akha kilusi Fern Jiraphanalai nesiekia pasaulinės šlovės, bet užkandinės ir suvenyrų parduotuvės versliukas, kurį įkūrė su broliu, jai yra galimybė dirbti savarankiškai ir praktiškai taikyti studijų metu įgytas rinkodaros žinias. Užkandinė tiekia nebrangų, paprastą maistą ir yra populiari tarp studentų.

„Užsieniečiai dažnai klausia, kodėl nereklamuoju savo verslo per „Trip Advisor“ ar pan. Bet aš nenoriu sukelti didelių lūkesčių. Tegu patys atranda“, – pasakoja mergina, kuri taip pat svajoja dirbti gide ir jau dabar organizuoja ekskursijas į savo kaimą kalnuose.

Jauna verslininkė darbo restorane patirties įgijo studijų metais, norėdama kuo greičiau išmokėti iš vyriausybės pasiimtą studijų paskolą. Dabar verslas jai teikia lankstumo, kurio negali sau leisti biuruose plušantys draugai, ir savirealizacijos.

Žinoma, ne viskas rožėmis klota. Lengviausiai sekasi toms, kurios arba jau turi lėšų pradžiai, arba turi tokią idėją, kurią nesunku „paleisti“. Tačiau tikėjimas savo idėja ir kultūra, skatinanti nebijoti suklysti, padeda įveikti sunkumus.

Nicky teigimu, Tailande įprasta susilaukti pagalbos: išplėstinė šeima padeda nepalūžti, kai nepasiseka, seneliai ir samdomos auklės (labai įprasta praktika, jei tik gali sau leisti) palengvina moterims namų ruošos naštą. Tada galima imtis savo idėjų.

Daiva Repečkaitė

Autorės kelionė į Tailandą apmokėta iš ES finansuojamos „Minority Rights in the News“ programos lėšų.

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.