Geriausias vaistas nuo „fake news“ – neužkrėsti jomis kitų

Sukūrė Euroblogas.lt, 16 balandžio, 2020

Pandemijos dėl COVID-19 metu kovoti reikia ne tik su koronavirusu, bet ir su melagingomis naujienomis apie jį. Šimtai istorijų jau klajoja ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir žiniasklaidoje. Bene vieninteliai priešnuodžiai joms – medijų raštingumas (kliautis patikimais šaltiniais ir kuo platesniu jų spektru, informaciją vertinti kritiškai – abejoti ir ieškoti patvirtinimo kitur), virtualios erdvės išmanymas (kaip veikia socialiniai tinklai, kaip lengvai galima skleisti melą), toks pat elgesys, kaip su virusu, – stengtis „neužkrėsti“ kitų abejotinomis naujienomis.

Fake news baugina labiau už terorizmą

Kai ne tik žiniasklaidos pranešimai, politikų, įvairių institucijų, mokslo bei verslo atstovų kalbos, bet ir įrašai socialiniuose tinkluose yra apie tą patį – COVID-19 ir karantiną, su bendru informacijos srautu nesunkiai gali prasprūsti apgaulė. Virusas sklinda kone šviesos greičiu – tik minutėlei atsistoji nuo kėdės, grįžęs perkrauni puslapį su statistika ir vėl nauji užsikrėtusiųjų bei mirusiųjų (žinoma, ir pasveikusiųjų) skaičiai. Melagingos naujienos (fake news) plinta dar greičiau.

Jei koronavirusas yra vienas, tegul ir atakuojantis įvairius žmones, pasireiškiantis ne visada tais pačiais simptomais ar apskritai apie save „nepranešantis“, mitų, sąmoningai ar nesąmoningai klaidinančių, tikslingai dezinformuojančių naratyvų yra pluoštas. Jie sklinda įvairiomis formomis iš įvairių šaltinių ir įvairių šalių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) net paskelbė, kad pandemiją lydi infodemija – tikslios ir ne visai informacijos perteklius, kuris apsunkina galimybes išskirti patikimas žinias ir elgesio gaires.

Tiksli ir laiku paskelbta informacija (pavyzdžiui, ką daryti staigiai pablogėjus savijautai, kodėl būtina laikytis atstumo nuo kitų, kodėl koronavirusas pavojingas senyvo amžiaus žmonėms) neretai išgelbsti gyvybę. „Dezinformacija žaidžia su žmonių gyvenimais. Dezinformacija gali nužudyti“, – neseniai spaudos konferencijoje sakė Europos išorinių veiksmų tarnybos (EIVT) vadovas Josepas Borrellis.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, dabartinė ypatinga ir sunkiai nuspėjama situacija yra tobula erdvė panikai ir baimei sėti, nes žmonės jau yra įbauginti. „Esame nežinomybės erdvėje. Nežinome, kada ir kaip pasibaigs šita krizė, kokią įtaką ji turės mūsų ekonomikai ir gyvenimui, – Žinių radijo eteryje sakė jis. – Unikali ir pavydėtina erdvė visiems dezinformatoriams nuo pavienių individų iki sisteminių žaidėjų.

Mes, kaip laisvos visuomenės, turime būti labai atsargios. Ne tik valstybės, institucijos, žvalgybos institucijos, bet ir patys piliečiai. Kad jie kiekvieną dieną rūpintųsi skaitmenine higiena, kaip rūpinasi rankų higiena, socialine distancija. Kiekvieną dieną socialiniuose tinkluose mums reikia atskirti šaltinius, tikrinti informacijos šaltinius ir žinoti, ką skaitome.“

Vos prieš keletą metų frazė fake news buvo beprasmė. Šiandien, kaip rodo „Pew Research Center“ tyrimas, amerikiečiai jas laiko didesne problema už rasizmą, klimato kaitą ar terorizmą.

Žinios prieštarauja viena kitai

Kaip pažymėta EIVT Strateginės komunikacijos ir informacijos analizės padalinio ataskaitoje, iki kovo vidurio prokremliškoje žiniasklaidoje buvo užfiksuota daugiau nei šimtas su koronavirusu susijusių dezinformacijos atvejų. Jie esą atitiko Kremliaus strategiją skaldyti, sėti nepasitikėjimą ir baimę, kelti chaosą, dirginti visuomenę. Saviškiams pasakojama, kad virusas yra užsienio agresijos forma (esą sukurtas JAV ar kitų Vakarų šalių laboratorijose, beje, iš kitų šaltinių sklinda mitai, kad koronavirusas yra pačios Rusijos ar Kinijos sugalvotas biologinis ginklas), kad sunkumų tvarkantis su pandemija turi tik kitos, ypač demokratiškos valstybės.

Tarptautinėje erdvėje skleidžiama kitokia žinia: daugiausiai dėmesio skiriama konspiracijos teorijai, esą pasaulinis elitas išnaudoja virusą lyg ginklą savo tikslams pasiekti (pavyzdžiui, įtvirtinti pasaulinę tironiją arba Amerikos hegemoniją). Taip stiprinamas visuomenės nepasitikėjimas įvairiomis institucijomis ir sveikatos apsaugos sistemomis (jas esą kontroliuoja farmacijos verslas), tarptautinėmis organizacijomis, mokslininkais.

Analitikai pastebėjo prieštarą. Prokremliška žiniasklaida eskaluoja idėją, kad COVID-19 protrūkis yra apgaulė. Tuo pačiu pristatomas apokaliptinis scenarijus, kad dėl pandemijos sugriuvo Šengeno sistema (nes valstybės uždarė sienas), ES yra paralyžiuota ir neišsiverčia be Rusijos pagalbos, NATO šalys pasuks savais keliais, Baltijos šalys pasmerktos, nes Lietuvoje trūksta gydytojų. Visas globalizacijos projektas žlugęs. Ir tada vėl: virusas nepavojingas, nes jį galima įveikti per keturias dienas. Problema ta, kad gydytis siūloma natrio chlorido (fiziologiniu) tirpalu. Bet kuris, klausantis šio patarimo, rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata.

Kai valdžios institucijos nuo aukščiausio iki savivaldybių lygmens, medikai, mokslininkai, verslininkai ir paprasti žmonės stengiasi suvienyti jėgas virusui įveikti, kai teikiami nurodymai ir patarimai, kaip elgtis, melagingų naujienų keliama sumaištis silpnina vienybę.

Su COVID-19 susijusias grotažymes savo tikslams Vidurio Rytuose išnaudoja vadinamoji „Islamo valstybė“. Koronavirusas pasitelktas sustiprinti seną konfrontaciją tarp musulmonų (sunitų ir šiitų) ir antiiranišką nuotaiką (Iranas yra tarp valstybių, kur užfiksuota daugiausiai ligos atvejų).

Čia pateikiama tūkstančiai netikrų naujienų, kurias surinko speciali ES kovos su dezinformacija grupė. Ji rado ir gana komiškai skambančių „naujienų“, pavyzdžiui, kad būrys belgų užsikrėtė per masinę sekso orgiją, kad virusui išplisti padėjo homoseksualų santuokos arba kad bulgarų pranašautoja Vanga numatė, jog Rusija sukurs vaistą nuo ligos, atsklidusios iš Kinijos.

200 eurų už viešą padėką V. Putinui

Ši netikrų naujienų banga neaplenkė ir JAV, kurių prezidentas Donaldas Trumpas išpopuliarino terminą fake news. Jo vyriausias sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis neseniai prikišo demokratams „naują nesveikumo lygį“ – esą jie siekia, kad COVID-19 išplistų visoje šalyje, nusinešdama milijonus gyvybių. Tokiu atveju demokratai esą galėtų nutraukti perrinkimo siekiančio prezidento pergales.

Pats D. Trumpas per savo susitikimus su šalinininkais aiškina, esą koronavirusas yra demokratų sukurta apgaulė. Karščiausi prezidento rėmėjai įsitikinę, esą tai gali būti sąmokslas nuversti vyriausybę. Dar pora milijoninėms auditorijoms paskelbtų gandų: virusas sukurtas siekiant destabilizuoti rinkas ir suduoti smūgį D. Trumpui, virusas greičiausiai „nutekėjo“ iš laboratorijos Kinijoje, tai tėra paprastas peršalimas. Kompiuterinės programos socialiniuose tinkluose platina įvairias istorijas, kad būtų sukelta kuo daugiau painiavos ir chaoso. Net viceprezidento Mike’o Pence’o, paskirto atsakingu už kovą su virusu, susirūpinimas dėl situacijos rimtumo sumenko ir jis ėmė aiškinti, esą nebūtina rūpintis apsauga nuo viruso.

Pokalbių programėlės „WhatsApp“ vartotojai Italijoje pranešė šiomis dienomis iš ten studijuojančių ar dirbančių rusų sulaukę kvietimų įrašyti ir socialiniuose tinkluose paskelbti padėkas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui už pagalbą kovojant su COVID-19. Panašios žinutės ėmė sklisti ir „Twitter“. Už padėkas pažadėta padovanoti 200 eurų.

„WhatsApp“ vartotojai Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ėmė skųstis žinutėmis apie tariamus vaistus nuo COVID-19 (česnaką, sūdytą vandenį, tam tikrą arbatą). Tokia informacija gali turėti pražūtingų pasekmių. Tūkstančiai žmonių, apimti masinės isterijos, šturmuoja parduotuves, tiki, esą koronavirusu galima užsikrėsti net nuo tualeto sėdynės. Vienas tyrimas parodė, kad 38 proc. amerikiečių dėl viruso jokiais būdais nepirktų alaus „Corona“. Bet kartu minios atmeta grėsmę, nepripažįsta higienos svarbos, susirgę atsisako vykti į ligoninę. Dar daugiau: žmones užliejusi tokia informacijos lavina, kad jie tiesiog į nieką nebekreipia dėmesio.

Socialinių tinklų kompanijos skelbia aktyviai dirbančios, kad sustabdytų netikrų naujienų apie koronavirusą srautą. Jos teigia dirbančios su nacionalinėmis sveikatos apsaugos institucijomis ir PSO patikimam turiniui skelbti. Skirtingos kompanijos ėmėsi skirtingų priemonių: trina melagingą turinį, suteikia erdvės sveikatos tarnybų pranešimams, šalina su COVID-19 susijusias programėles.

„Facebook“ pateikia įvairios informacijos iš sveikatos apsaugos institucijų, žada skirti daugiau pinigų Tarptautiniam faktų tikrinimo tinklui (IFCN). „Twitter“ paskelbė į „žalos“ apibrėžimą įtrauksianti turinį, kuris nukreiptas prieš patikimų šaltinių patarimus. Nepaisant to, melaginga informacija (pavyzdžiui, apie specialius kodus, kurie neva apsaugo nuo koronaviruso, arba kad NATO perimti ES vaidmenį Europoje) socialiniuose tinkluose ir toliau matoma.

Stresas ir informacijos perteklius – pavojingas kokteilis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus žodžiais, praeityje karo, epidemijos metu, o viduramžiais – ir be rimtesnės priežasties gimdavo įvairūs gandai ir konspiracijos teorijos. Neretai jie baigdavosi tragiškai – linčo teismu, raganų medžiokle.

Stipresnė ar silpnesnė propaganda lydėjo visas epidemijas. Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje kartu su ŽIV/AIDS ėmė plisti ir konspiracijos teorijos. Pavyzdžiui, kad ŽIV galima užsikrėsti nuo durų rankenų ar baseinuose. Arba kad šį virusą sukūrė Centrinė žvalgybos agentūra, kad išžudytų afroamerikiečius ir gėjus. Tai buvo bene pirmoji pandemija, kilusi visą parą transliuojančios televizijos laikais. Ji ne tik užpildė „tuščias“ valandas, bet ir sėjo baimę.

COVID-19 yra pirmoji pandemija susiskaldžiusioje ir „įsijungusioje“ (turimas omenyje nepaliaujamas naudojimasis internetu ir socialiniais tinklais) visuomenėje. Dabartinės technologijų galimybės leidžia bet kokią naujieną – tikrą ar ne – greitai paskleisti daugiau žmonių. Panašios ligšiolinės ligos prasidėjo, kai internetas jau buvo naudojamas visame pasaulyje, bet dar joks prezidentas socialiniuose tinkluose negretino ten pat gimusių konspiracijos teorijų su medikų pranešimais.

2002-aisiais per SARS protrūkį dar nebuvo socialinių tinklų („MySpace“ atsirado tik po metų, bet niekuomet netapo naujienų sklaidos vieta). 2013 metais paukščių gripas nepakirto tiek daug žmonių, kad ši liga būtų tapusi tikra pandemija. D. Trumpas tuomet tebuvo konspiracijos teorijas skelbiantis realybės šou žvaigždė, o Baltieji rūmai darė viską, kad su liga susiję gandai būtų paneigti.

„Turime naujas technologijas ir būdus pasiekti informaciją, žinias, bet niekur nedingo žmonių ar minios emocijos ir baimės, – tinklaraščiui Euroblogas.lt teigė N. Maliukevičius. – Dabartinį informacijos amžių kartais galima apibrėžti kaip savotiškus informacijos viduramžius – digital middle ages. Kai prasideda streso laikotarpis, o jis gali būti įvairus – karo ar tokios pandemijos pavidalu, vėl atsiranda galimybė plisti gandams, netikroms naujienoms.“

Be šios objektyvios situacijos, kai išgyvenant stresą ir įvairias baimes tampa sunku patikrinti didžiulį kiekį informacijos, yra ir veikėjų, kurie, naudodamiesi kontekstu ir galbūt siekdami savo tikslų, imasi aktyvių veiksmų. Taip prasideda aktyvios politinės, kartais – dezinformacijos kampanijos. Pašnekovas, kurio interesai apima ir informacinius karus, pateikė pavyzdį – Kinijos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas „Twitter“ išmeta versiją, esą koronavirusą sukūrė JAV kariuomenė. Tai esą atkartoja sovietų skleistą mitą, kad AIDS buvo sukurtas.

„Kinai dirba pagal sovietinius paruoštukus. Rusija, kas aiškiai matyti, bando palenkti kontekstą į sankcijų lengvinimo pusę. Matėme, kaip buvo į JAV nusiųsti ventiliatoriai, pagaminti įmonių, kurioms taikomos sankcijos. Žinutė aiški – bandoma parodyti, kad sankcijos yra ne vietoje ir ne laiku, turi būti naikinamos, suprask, apsunkina kovą su pandemija. Autoritariniai režimai galbūt bando plauti savo mundurą ir vykdo parodomąsias humanitarines akcijas arba agresyvias net dezinformacines kampanijas, bandydami vidaus auditorijai parodyti, kas yra tie blogiečiai, kurie, suprask, virusą paskleidė.“

Geriausias vaistas – neskubėti spausti share

N. Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad esame atsidūrę savotiškuose termino spąstuose, nes fake news yra „apie viską ir tuo pačiu apie nieką“. Ši samprata atsirado kaip dezinformacijos kampanijų ir strategijų interpretacija. Bet greitai ją pasigavo politikai, ypač JAV, kur D. Trumpas terminą pavertė savotiška etikete.

Melagingą naujieną gali sukurti bet kas (ir jis greičiausiai visiems laikams išliks anonimu). Žmonės taip elgiasi iš pykčio, neapykantos ar pavydo, norėdami atkeršyti, kažką pamokyti, propaguoti tam tikrą ideologiją, pakenkti verslo konkurentui, išpopuliarinti produktą, dėl politinių sumetimų. Be to, tai apsimoka – kuo daugiau žmonių pasidalina straipsniu ar bent paspaudžia intriguojančią antraštę, tuo daugiau lankytojų sulaukia tinklalapis ir tuo daugiau reklamdavių jis gali sulaukti.

Yra ne vienas būdas melagingai naujienai sukurti, kaip ir jų tikrumui įvertinti: pakeistos ar kitame kontekste panaudotos nuotraukos (jas „demaskuoti“ padeda „Google Reverse Search“), vaizdo įrašai (reikia ieškoti neatitikimų – neprofesionaliai „suklijuotų“, neproporcingų ar keistų vaizdų, šešėlių, atspindžių, skirtingo vaizdo ryškumo, gatvių pavadinimai ar mašinų numeriai gali atskleisti šalį, kuriame filmuota, svarbus net filmavimo dienos oras – jei žmonės įraše „kalba“ apie vasaros įvykius, bet apsirengę šiltus megztinius, galima užuosti klastotę), „apsukti“ faktai (juos nurodo apgaulingos antraštės, nuomonių prilyginimas faktams, iškraipymas, sufalsifikuotos citatos, nutylėtos detalės), pseudo ar visai fiktyvūs ekspertai, žinomų žiniasklaidos priemonių panaudojimas, manipuliavimas duomenimis (reikia atkreipti dėmesį į tyrimų metodologiją, kokie klausimai buvo užduoti ir pan.).

Trys konspiracijos teorijų tipai

Greta netikrų naujienų minimos ir konspiracijos teorijos, vadinamosios miesto legendos. Remdamasis vieno amerikiečių mokslininko apibrėžimais, N. Maliukevičius išskyrė tris konspiracijos teorijų tipus.

Vienos remiasi neapčiuopiama grėsme dėl išlikimo ir kuria stiprios baimės atmosferą (dėl viruso, branduolinės grėsmės, radiacijos, 5G interneto ryšio).

Kitos kelia pasišlykštėjimą ir pyktį (skandalai dėl vaikų prievartavimo, pedofilijos).

Trečios orientuotos į specifinę techninę informaciją. Pavyzdžiui, teorijos „9/11 was inside job“ (angl. „Rugsėjo 11-oji buvo darbas iš vidaus“). „Jūs tarsi žinote faktus, kas nužudė Johną Kennedy, kaip bokštai-dvyniai buvo sugriauti, bet neįsigilinote. Jei pažiūrėtume į detales, pamatytume, kad buvo kontroliuojami sprogimai ir bokštai sugriuvo. Arba atstumai dėl J. Kennedy… – N. Maliukevičius aiškino, kaip veikia šios konspiracijos teorijos. – Jos nuveda į detales, supina voratinklį, kuris neva atskleidžia sąmokslą ir planą.“

Konspiracijos teorijos išpopuliarėja per būtent tokią įtampą, kokia dabar tvyro pasaulyje. Atbunda baimės, norisi ieškoti kaltų, kyla pagunda platinti žinutes apie atpirkimo ožius. Ir ne pavieniam internetu besinaudojančiam žmogui – dažnai tai daroma sistemiškai iš politinių paskatų.

Kaip įgyti imunitetą tokiems dalykams – vengti interneto, informaciją rinkti tik iš oficialių, mokslinių ar kuo daugiau šaltinių? Pašnekovas siūlė vadovautis visomis žiniasklaidos raštingumo taisyklėmis – tikrinti šaltinius, perskaitomą ar girdimą informaciją vertinti kritiškai. Bet dar vienas ne mažiau svarbus dalykas – pagalvoti prieš socialiniame tinkle reaguojant į abejotiną turinį ir ypač prieš jį platinant toliau.

„Visos konspiracijos teorijos paremtos manipuliacija, emocija. Kartais prieš spaudžiant like ar share reikia atsitraukti ir giliai įkvėpti. Kaip ir su pykčio valdymu – sustoti ir giliau pakvėpuoti. Visa informacija nukreipta į emocijas. Šitos istorijos yra infovirusai – reikia sustabdyti jų plitimą. Greta pandemijos yra infodemija. Svarbu matyti grandinę, kaip sklinda melagienos, miesto legendos, jas sustabdyti, eliminuoti, nebeplatinti.

Tai yra procesinis dalykas. Reikia ne tik žinoti, kaip jas vertinti, bet kartais tiesiog sustoti ir nebeplatinti, kad kiti neužkibtų.“

Didelė dalis žinučių platintojų yra vyresnės kartos

JAV pastebėta, kad klaidingos naujienos didesnį poveikį turi konservatyvių pažiūrų žmonėms. Dėl to juos esą prasčiau pasiekia aktuali, svarbi ir reikalinga. informacija. Dėl melagingų naujienų antplūdžio žmonės ne labiau patiki klaidingais dalykais, o sunkiau įžvelgia tiesą, priima ir suvokia informaciją, apibendrino įtakingas leidinys „The Atlantic“. Dar daugiau – kartu menksta įprastos žiniasklaidos skaitymas, klausymas ar žiūrėjimas, pasitikėjimas ja.

N. Maliukevičius įžvelgia dar vieną tendenciją: „Paradoksaliai didelė dalis tų žinučių platintojų yra vyresnės kartos auditorija, kuriai technika, internetas, socialiniai tinklai yra savotiškas stresas, iššūkis, jie dar mokosi tuo naudotis. Dažnai matyti, kad būtent šitos kartos šios žinutės vertinamos kaip redaktorių patikrintos, lyg laikraščių straipsniai. Suprask, negali būti klaidų ar melo. Su tokia prielaida jos toliau platinamos. Kai kalbame apie medijų raštingumą, labai svarbu nepamiršti vyresnės kartos, kuri buvo įmesta į informacinį lauką. Dažnai fake news tarpsta burbuluose, kur jau egzistuoja tam tikros nuostatos. Jos tik įtvirtina pradines emocijas, pyktį.“

Eglė Zicari

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.